Žmonių sveikatai koi herpeso liga nepavojinga, tačiau vartoti sergančios žuvys netinkamos dėl prastos prekinės išvaizdos.
Koi herpeso ligą (angl. Koi herpes virus disease) sukelia koi herpeso virusas (KHV). Įprastai šia liga serga paprastieji karpiai, sazanai, koi karpiai ir karpinių žuvų hibridai. Yra duomenų, kad kitų rūšių žuvys, pavyzdžiui, dekoratyvinės auksinės žuvelės (Carassius auratus auratus) ir baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella), nors patys šia liga nesuserga, tačiau gali būti KHV viruso nešiotojai ir užkrėsti tame pačiame vandens telkinyje gyvenančias karpines žuvis.
Specialistai pastebi, kad ligos eiga priklauso nuo vandens temperatūros, cheminių ir biologinių parametrų, žuvų amžiaus ir sveikatos būklės, žuvų tankio ir pan. Ligos simptomai gali paaštrėti ir dėl patirto streso, pavyzdžiui, neršimo metu, dėl transportavimo, rūšiavimo, ir kt. Virusas vystosi kai vandens temperatūra siekia nuo 16 °C iki 25 °C. Jei vandens temperatūra žemesnė nei 13 °C ar aukštesnė nei 28 °C koi herpeso ligos atvejų nenustatoma.
Dėl koi herpeso ligos labai padidėja žuvų gaištamumas. Gaišta visų amžiaus grupių žuvys, tačiau daugiausia – jaunesnės nei 1 metų. Persirgę šia liga karpiai ilgai išlieka viruso nešiotojai.
Tipiniai klinikiniai požymiai yra odos pablyškimas ar paraudimas, šiurkštumas, pažeidimai ir pakraujavimai, žiaunų pablyškimas, vėlesnėse infekcijos stadijose pasireiškia žiaunų nekrozė, pakraujavimai pelekų pagrinde ir jų erozija, įdumba akys. Žuvys tampa vangios, plaukioja vandens paviršiuje, gali prarasti pusiausvyrą ir orientaciją arba būti netipiškai aktyvios.
Veterinarijos specialistai perspėja, kad gydymo ar vakcinos nuo šios ligos nėra. Tad pasireiškus ligai, tvenkinyje siūloma naikinti visas žuvis, atlikti dezinfekciją, nes neišnaikinus viruso liga gali kartotis.
