Pagal lizdo būklę ir suneštas šakas galima spręsti, kad čia jis kuriasi jau ne pirmus metus.
Dabartinėje Lietuvos teritorijoje paskutinis gyvatėdžių perėjimo atvejis nustatytas daugiau kaip prieš 100 metų – prof. Tado Ivanausko tvirtinimu 20 a. pradžioje gyvatėdžių perint rastas netoli Musteikos kaimo, Varėnos r., o 1915 m. lizdas su jaunikliu aptiktas ir Ropėjos miške, Trakų r. Kauno Zoologijos muziejuje yra dar du paukščiai, kurių vienas buvo nušautas netoli Onuškio, o kitas – apie Bezdonis 1935-05-29 (Ivanauskas, 1959).
Ir vėlesniais metais gyvatėdžiai stebėti mūsų šalyje veisimosi metu. 1978-1997 m. paukščių pora reguliariai stebėta Čepkelių rezervate ir miškuose ties Musteikos k. Vėliau Čepkeliuose ir jų apylinkėse stebėta ne mažiau trijų paukščių. Veisimosi metu gyvatėdžiai čia kasmet buvo stebimi iki šiol, todėl manyta, jog jie čia ir peri (E. Drobelis).
1999-2004 m. Rūdninkų girioje skirtingais metais visą veisimosi sezoną laikėsi 1-2 poros (L. Raudonikis). Tačiau abejose vietose lizdai nebuvo rasti, todėl ornitologams vis kildavo abejonių ar tai tikrai besiveisiantys paukščiai. Todėl Eugenijaus Drobelio šiais metais aptiktas lizdas leidžia mums drąsiai teigti, jog gyvatėdžiai tikrai peri Lietuvoje.
Siekiant dokumentuoti šiais metais galiausiai įrodytą gyvatėdžio perėjimo faktą, įvertinti lizdo būklę ir tiksliai nustatyti perinčio paukščio rūšį, perėjimo vieta buvo apžiūrėta ir nufotografuotas jau stipriai ūgtelėjęs jauniklis.
Manome, kad gyvatėdžio veisimosi mūsų šalyje patvirtinimas bus džiugi žinia ne tik ornitologams, bet ir ir visiems Lietuvos gamta besižavintiems žmonėms.
