Štai tokį, gražų ir pavyzdinį elgesį kelyje pirmadienio pavakarę įamžino skaitytojas Mantas. Vyras nufilmavo, kaip Vilniaus rajone, Zujunuose, vos prasidėjus stipriai liūčiai vairuotojai stabtelėjo ir praleido per kelią einančią gulbę su būreliu jauniklių.
Saugiai kirtę asfalto dangą sparnuočiai nuskubėjo savo keliais, tad belieka pasidžiaugti gražiu Lietuvos vairuotojų poelgiu.
Remiantis Lietuvos ornitologų draugijos duomeninis, Lietuvoje peri dviejų rūšių gulbės – tai gulbė nebylė (Cygnus olor) ir gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus). Gulbė nebylė Lietuvoje yra įprasta perinti rūšis nuo XVIII a. Gulbė giesmininkė yra kur kas retesnė už nebylę ir yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.
Pasak ornitologo Juliaus Morkūno, gulbė nebylė yra paplitusi visoje Lietuvoje, nebijo žmonių ir dažnai peri jų kaimynystėje. Šios žmonėms gerai pažįstamos gulbės yra tylenės, be to, jos dažnai lesa duodamą lesalą. Gulbės nebylės snapas yra oranžinis ar raudonai oranžinis, virš snapo jos turi juodą gumbą.
Gulbės nebylės gyvena stovinčio vandens telkiniuose (ežeruose, tvenkiniuose, senvagėse) arba lėtose upėse. Lizdą krauna sunkiai pasiekiamose pakrančių kertėse. Deda 5–8 kiaušinius kovo–gegužės mėnesiais. Peri 34–38 paras. Minta įvairia vandens augalija.
Iki XX amžiaus 4 dešimtmečio Lietuvoje gulbės buvo beveik išnykusios. Tačiau jų populiacija atsikūrė Tado Ivanauskorūpesčiu iš Žuvinto ežero. Dėl gan šiltų žiemų Lietuvoje didelė dalis gulbių nebylių lieka žiemoti. Tuomet jos susitelkia į būrius ir gyvena neužšąlančiuose miestų vandens telkiniuose bei minta žmonių paliekamu lesalu.
