„Palaikau kompaniją anūkui. Jis žvejoja krevečių masalu, kurių rėčiu prisirinkome jūroje. Tik dabar apsikeitėm meškerėm, nes pirmas grundalas prieš kelias minutes man ir užkibo, tai ir Adomas nori jų pagauti“, – pasakojo Halina.
Tad dabar močiutė laikė specialą meškerę strimelėms gaudyti, kurios valo gale – keletas blizgučių ir kabliukų.
„Bet meškerę nuolatos reikia judinti ir judinti, kad užkibtų ant tų šešių kabliukų. Štai vakar buvo dvi strimėlės užkibosios, o gali būti ir trys, ir keturios“, – žvejybos metodiką aiškino močiutė.
Tačiau žvejoti reikia ateiti pavakarę, nes dieną čia nekimba.
„O geriausiai kimba gegužės pradžioj“, – sakė trylikmetis Adomas.
„Tada grundalų galima parsinešti kibirais“, – pridūrė Haline.
Be to, čia pat gali ir plekšnės kibti. Būtent jų Adomas labiausiai ir norėtų pagauti.
„Užkibo! Grundalas!”, – sušuko iš jūros bangų Adomas, traukdamas laimikį.
Sutinka ir kitų žvejojančių moterų
Močiute tikino, kad ji – ne viena moteris, žvejojanti ant Palangos tilto. „Ir užkietėjusių moterų žvejų. Ypač gegužės mėnesį, kai gerai kimba“, – sakė Halina.
Anksčiau moteris nežvejodavo, tuo užsiima tik dabar, kai reikai anūką lydėti. „O ir jam smagu. Juk geriau, negu prie kompiuterio dienas leisti“, – sakė močiutė.
„Dar vienas! Ech, nutrūko... Nuvalgė krevetę“, – atsiduso jaunasis žvejas.
Anot žvejų, čia kimba ne tik grundalai, bet ir plekšnės, strimelės, menkės, vėjažuvės ir kitos jūrinės žuvys.
Palanga – mėgstamiausia
Halina pasakojo, kad į Palangą važiuoja jau 50 metų – dėl savęs ir vaikų, o dabar jau ir dėl anūkų. „Čia daugiau pramogų vaikams, o mes, suaugę, ir patys pakvėpuojam grynu oru“, – pasakojo meškerę strimelėms gaudyti nuolatos judinanti močiutė.
Anot jos, per dešimtmečius Palanga labai pasikeitė. Ir gatvės atnaujintos, ir šaligatviai, nauji nameliai išdygę. „Juk ir tų fontanų daug atsirado. Žinoma, J. Basanavičiaus gatvė pasikeitė į blogąją pusė. Anksčiau buvo jaukiau. Bet dabar jaunimui gerai. Atsirado kavinės, kitos pasilinksminimo vietos. O dabar ypač daug užsieniečių. Tai latviškai, tai estiškai, angliškai kalba. Lietuviškai daug mažiau. Matyt lietuviai važiuoja kažkur kitur“, – pasakojo ne vieną dešimtmetį Palangoje atostogaujanti Halina.
„O, vėl grundalas! – pasidžiaugė Adomas jau trečiu laimikiu.
Anot močiutės, grundalai nors ir invazinė, tačiau labai skani žuvis. „Mėsa balta, minkšta, man patinka. Va, iškepsim, jau pusryčiams ir bus po kąsnelį. Arba žuvienę reiks išvirti“, – sakė moteris.
Kadangi maistą šeima ruošiasi patys, todėl ir į kavines neina.
„Taip daug geriau ir sveikiau – savo pasiruošti. Net nežinau kokios kainos yra kavinėse ar restoranuose. Nebent į kokią piceriją kartais užeinamt, kai vaikai jau užsimano“, – pasakojo Halina, kuri per laiką Palangoje įsigijo nedidelį butą.
„Ooo! Dar vienas!”, – besikalbant su močiute ant masalo užkibo laimikis. Šį kartą ir vėl grundalas.
Žvejo dieną vos per 20 minučių Halinai ir Adomui pasisekė ištraukti 4 laimikius – džiaugdamiesi sėkme močiutė ir anūkas saulei dar labiau priartėjus horizonto link liko ant tilto mėgautis gražiomis atostogų akimirkomis.
