Netoli Elektrėnų, greitkelyje Vilnius-Kaunas stabtelėję įamžinti ant sodybos statinių stogų nutūpusių keliolikos gandrų pulką, netikėtai pastebėjome nuo važiuojamosios kelio dalies žole apaugusio pakraščio link labai lėtai skubančią vynuoginę sraigę.
Ši, dar drėgnu nuo lietaus asfaltu judėjo į savo išsigelbėjimo tašką – kelkraštį, kur išgyvenusi pavojingą žygį galėtų mėgautis ilgai laukta ramybe žalumos apsuptyje.
Štai toks atvejis kelyje tarsi būtų niekuo ypatingas ir niekieno nepastebėtas – juk tai tik paprasta sraigė ant kelio. Tačiau tik įsivaizduokite, kokį pavojingą maršrutą vynuoginė sraigė įveikė itin judriame ir pavojingame kelyje!
Minimalus magistralinio ar I kategorijos kelio plotis (remiantis Valstybinės automobilių kelių direkcijos duomenimis) – 39 metrai. Jei sraigė, šliauždama nuo vienos kelio pusės į kitą nesilaikė tiesaus maršruto ir pasukdavo į vieną ar kitą šoną, tikėtina, kad įveikė ir daugiau nei 40 metrų.
Remiantis įvairių užsienio mokslininikų duomenimis, suaugusios sraigės greitis svyruoja nuo maždaug 3,3 m iki 4,7 m per valandą. Tad, jei sraigė keliavo vidutiniu 4 m/val. greičiu, peršliaužti greitkelį nuo vienos šalikelės į kitą jai prireikė apie 10 valandų!
Tiesa, ekologijos mokslininko dr. Dave'o Hodgsono iš Ekseterio (Anglija) universiteto tyrimo metu buvo nustatyta, kad priklausomai nuo aplinkybių, sraigės greitis gali būti tik vos apie 1 metrą per valandą. Tokiu atveju ši, kelyje Vilnius-Kaunas aptikta, sraigė kelią įveikti galėjo per 40 valandų.
Kai žinia, magistralinis kelias Vilnius-Kauna-Klaipėda yra vienas intensyviausių kelių Lietuvoje, kuriuos kasdien zuja tūkstančiai lengvųjų ir krovininių transporto priemonių.
Keletas faktų apie vynuogines sraiges:
Vynuoginė sraigė (lot. Helix pomatia) – pilvakojų klasės moliuskas. Vynuoginė sraigė dar vadinama Burgundiška sraige, kamuolinė sraige, Romos sraige, mėnulio sraige, valgomąja sraige. Tinkamai paruošta naudojama maistui.
Kiautas 4-5 cm dydžio, su 4-5 apvijomis, įvairiais atspalviais ir 3-5 neaiškiomis juostelėmis. Pati sraigė didelė, nuo rudos iki pilkos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšlėtas.
Sraigė užauga per 12-18 mėnesių. Laisvėje išgyvena iki 7 metų, o nelaisvėje – iki 12 m. Švedijoje užregistruota sraigė, išgyvenusi 35 metus. Deda 30-80 kiaušinėlių. Vynuoginė sraigė yra hermafroditė. Suaugęs individas sveria 22-45 gr, o jauniklis- 0,25-0,40 gr.
Minta kai kuriais žemesniaisiais grybais ir kerpėmis bei apie 30 Lietuvoje augančių augalų rūšimis. Tačiau labiausiai mėgsta kiaulpienes bei dilgėles.
XVIII a. į Lietuvą vynuoginės sraigės buvo atvežtos iš Prancūzijos ir išplatintos didesnių dvarų parkuose ir miškuose, todėl ir dabar dažnai aptinkamos.
Tad belieka pasidžiaugti šia gražia vienos sraigės pergale nuotraukų galerijoje. Ir, žinoma, keliolikos gandrų pulkelių ant stogų.
