„Ilgai galvojome, ar šiurpinti žmones, bet jei norime sustabdyti ruonių žudymą jūroje, viešumas būtinas.
Lenkijoje po tokių dalykų tyrimą pradėjo prokuratūra.
Tokią dovanėlę jūra išmetė ir Karklėje. Be žmogaus taip tikrai neatsitiko. Įtariamųjų reikėtų ieškoti tarp tų, kurie turi interesą žudyti ruonius“, – parašyta Pajūrio regioninio parko „Facebook“ paskyroje prie šokiruojančios nuotraukos.
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pasakojo, kad ruonio galva pirmąkart pastebėta dar praėjusį penktadienį.
Šiurpų radinį aptiko paplūdimyje šiukšles rinkę žmonės.
Jie nusprendė pirma baigti savo darbą, o grįždami atgal apie gyvūno galvą pranešti Klaipėdos gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai „Nuaras“. Bet kai grįžo, galvos nebebuvo.
„Veikiausiai kas nors galvą įspyrė į jūrą“, – spėjo ekologas.
Šiurpų objektą jūros bangos grąžino tik pirmadienį. Tada galvą ir aptiko Pajūrio regioninio parko darbuotojai.
Šiuo metu Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija dėl ruonio žūties atlieka tyrimą ir aiškinasi, kas su gyvūnu galėjo taip siaubingai pasielgti. Bet beveik neabejojama, kad tas niekšas yra žmogus.
„Gyvūnui galva yra akivaizdžiai nupjauta“, – sakė E.Paplauskis.
Gresia baudžiamoji atsakomybė
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas portalui lrytas.lt teigė, kad šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į prokuratūrą.
„Vykdomi procesiniai veiksmai norint užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje.
Nors anksčiau taip pat buvo rasta negyvų ruonių Baltijos pakrantėje, jie buvo vientisi – nenukirstomis galūnėmis. Šiuo atveju galva nupjauta. Pasielgta barbariškai. Kol kas nežinoma, ar galva buvo nupjauta gyvam, ar negyvam ruoniui. Dėl to bus prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą“, – sakė V.Marozas.
Anot jo, kol nėra atliktas tyrimas, įtarimai niekam nėra pareikšti.
„Negaliu spekuliuoti. Tokio poelgio motyvai – neįsivaizduojami. Tai pirmą kartą rasta nupjauta galva. Neįsivaizduoju, koks žmogus taip galėtų pasielgti“, – tikino pašnekovas.
Pilkieji Baltijos ruoniai Lietuvoje yra saugomos rūšies gyvūnai.
Už tokio gyvūno žalojimą ar nužudymą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Selemonas Paltanavičius: sunku suvokti tokį poelgį
Iš portalo lrytas.lt apie nupjautą ruonio galvą sužinojęs gamtininkas, Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistas Selemonas Paltanavičius teigė, kad sunku suvokti, kas taip galėjo pasielgti.
„Šiaip sau spėlioti, kas tai galėjo padaryti, negaliu. Tačiau būna randami išmesti negyvi ruoniai, būna randamos ir kulkos jų kūnuose. Pavyzdžiui, Suomijoje yra išduodamos licencijos jų medžioklei. Gali būti, kad kai kuriais atvejais nušautas, nepagautas ir nuskendęs ruonis gali būti išplukdomas į krantą. Tačiau nors žvejų ir ruonių konfliktas įvardijamas, nėra jokių to įrodymų. Todėl šiandien žvejai sako – pateikite įrodymus, kodėl jūs ant mūsų šaukiate“, – teigė S.Paltanavičius.
Kaip pasakojo gamtininkas, jam pačiam ne vieną ruonį teko rasti jau suirusį Kuršių nerijos pakrantėje, tačiau nupjautą ir į krantą išplukdytą galvą jis mato pirmą kartą.
„Jei ruonis užmušamas ar nušaunamas, galva yra tarsi visas įrodymų centras. Užmušti ruonį įmanoma tik taikantis į galvą. Jei kaukolė ir audiniai likę, jei kaukolė nelūžusi, nepažeista, audiniai be kraujosruvų, tuomet ta galva galėjo būti nupjauta gyvam, kol nebuvo pribaigtas. Kitas dalykas – ruonis kvėpuoja oru, todėl reguliariai išlenda į vandens paviršių. Jei jis įstringa tinkluose, tuoment prigeria ir nuskęsta. Tačiau kam reikia nupjauti galvą, net sunku suvokti. Ją visų pirma anatomiškai turėtų ištirti veterinaras ir nustatyti žūties priežastį“, – aiškino S.Paltanavičius.
Ruoniai – žvejų konkurentai?
Nors neretai žvejai ruonius kaltina dėl tinklų išdraskymo ir žuvų išmedžiojimo, ekologas E.Paplauskis nebuvo linkęs jų kaltinti.
Esą žvejai pyksta dėl daug ko – ir dėl paplūdimių maitinimo smėliu, ir dėl uosto gilinimo, bet tai nereiškia, kad jie puola žudyti. Juk versline žvejyba užsiimantys žmonės žino, kad už tokią veiklą gresia didelės baudos.
Tiesa, kartais ruoniai žūsta įsipainioję į žvejų tinklus ir pasismaugę, bet dėl to žvejų niekas nekaltina. O jeigu žvejai ir rastų tinkle užsismaugusį ruonį, koks tikslas jiems būtų pjauti galvą?
Net jeigu žvejai ir pyksta ant ruonių, ekologas priminė, kad jie – svarbi ekosistemos dalis.
„Nebūtų ruonių, neliktų ir žuvų. Jie vykdo natūralią atranką, kuri tinklais nevykdoma, ir stabdo ligų plitimą. Be plėšrūnų negali egzistuoti jokia ekosistema“, – paaiškino E.Paplauskis.
Ekologas spėjo, kad ruonį paskersti galėjo brakonierius, galbūt net sumedžiojęs šį gyvūną dėl mėsos, kurią valgo kai kurios tautos.
„Danijoje net yra privati firma, kuri medžioja ruonius pagal užsakymą“, – prisiminė pašnekovas.
Vis dėlto vargu ar Lietuvos pajūryje išmetami Danijoje ar kitose anapus Baltijos esančiose šalyse nužudyti ruoniai, nes dažniausiai gaišenos būna labai šviežios, nepapuvusios.
O nužudytų ruonių Lietuvos pajūryje rasta ne vienas ir ne du.
Ant kranto buvo išmestų negyvų ruonių sulaužytais žandikauliais, suknežinta kaukole, pašautų, užpjudytų šunimis. Visa tai – žmonių darbas.
E.Paplauskis sakė, kad kiekvienas rastas negyvas ruonis yra nuodugniai ištiriamas, aiškinantis, kaip jis žuvo, ir registruojamas.
