Garsaus cirko įkūrėjas Mykolas Zobovas Panevėžyje rengia smagius pasirodymus ir pertraukomis tarp jų rūpinasi savo augintine Lialia – maitina, prausia, šukuoja ir nesiskundžia stipriau kepštelėtas. Juk mažoji jį laiko savo mama.
Vardas pasako viską
Rokiškio rajone, Kraštų kaimo dvare, su savo cirko gyvūnais įsikūręs Mykolas Zobovas turi naują augintinę. Tai – metų pradžioje gimusi meškutė.
Cirko artistas M.Zobovas kaip tik atvyko rengti šou į Panevėžį ir sutinka parodyti mažylę. Tik štai bėda – paaiškėja, kad šioji, kelionėje ragaudama manų košę, išsiterliojo kailį. O prie kailiuko viskas tiesiog kibte kimba.
M.Zobovas kviečia pasitraukti nuo meškutės atokiau – toji nenurims, kol girdės jo balsą.
„Kaip ir visi vaikai, mažoji nori pas mamą. O jos mama esu aš“, – šypsojosi M.Zobovas.
Klausti, ar myli gauruotukę, net nereikia, pakanka išgirsti meškutės vardą – Lialia. Viskas tuo pasakyta.
M.Zobovas žada augintinę išprausti, iššukuoti ir fenu išdžiovinti, o tuomet – prašom, fotografuokite.
Gyvūnų bučiniai saldūs
Į savo kelionių furgoną M.Zobovas atsineša meškutę abiem rankom. Praustuvėje, paleidus vandens čiurkšlę, ji nesimuisto ir nebando ištrūkti iš „mamos“ rankų. Priešingai, žaismingai gaudo vandenį lyg mielas katinas. M.Zobovas nuplauna jai snukutį.
Paskui meškutė gauna pieno buteliuką, godžiai visą išgeria. Po to – laikas pasivaikščioti po pievą, pasimyluoti su globėju, palaižyti veidą.
Ko jau ko, bet bučinių M.Zobovui netrūksta – meilumą jam rodo ir Kaukazo aviganiai. M.Zobovas sako, kad tokie prisilietimai snukučiais jam nebjaurūs, nes jis myli visus savo gyvūnus.
Bet ar maža meška negrybštelės per neatsargumą? Kaip jos dantukai? Ar išvis jų turi?
M.Zobovas atsako, kad dėl grybštelėjimo gali visko būti, bet specialiai – tai tikrai ne. O „dantukai“, parodo, – kaip gero šuns.
Kelioms akimirkoms M.Zobovas dingsta meškutei iš akiračio, ir ši akivaizdžiai sunerimsta, inkščia.
Pasisveikino kačiuko „miau“
Lialia pasaulį išvydo sausio viduryje. Kada tiksliai, nežino ir pats M.Zobovas.
Kad augintinių būrį papildys dvare dviejų laikomų meškų mažylis, niekas nei matė, nei tikėjosi. Mat jaunikliai gimsta vos 200–400 gramų. Meškos žiemą miega, bet jaunikliai į šį pasaulį ateina be žmonių pagalbos.
Taip kartą namo grįžusiam M.Zobovui jo padėjėjas pasakė, kad meška kažko verkia.
M.Zobovas nusistebėjo, kaip taip gali būti? Nuėjo, apžiūrėjo. Viskas lyg ir ramu, lyg ir gerai.
O rytą tai bent staigmena – silpnas, kačiuko kniaukimą primenantis „miau“.
Mažylę meška buvo pamaitinusi, sutvarkiusi virkštelę, bet neišstūmusi iš narvo, kaip jos gentainės kartais pasielgia.
Nakčiai guldėsi šalia
Nuo tos akimirkos M.Zobovas tapo Lialios mama. Kas dvi valandas – diena ar naktis – kėlėsi maitinti. Guldėsi į savo lovą tarsi kūdikį.
Specialiai meškutei pagamintą pieną M.Zobovas atsiveža iš Latvijos. Pagal užsakymą jį gamina ir Rygos zoologijos sodui. Tiekia suomiai. Parai jis kainuoja 32 eurus.
Dabar Lialia maitinama rečiau – jau kas keturias valandas. Po truputį į pieną dedama košės, kad pratintųsi prie naujo skonio.
Paklaustas, kodėl jauniklės neaugina tikroji motina meška, M.Zobovas paaiškino, kad tuomet Lialia užaugtų tikra plėšrūne ir jos lauktų gyvenimas zoologijos sode.
Tokio likimo augintinei jis nenori, tikisi, kad, gimusi nelaisvėje, taps cirko artiste.
„Ir Panevėžyje užsipuolė mote-ris, kad kankinu gyvūnus, liepė paleisti į miškus. Aš paleisiu, o tos pačios moters vyras ateis ir nušaus? Tai gal pirmiausia uždrauskime medžioklę?“ – kalbėjo M.Zobovas.
Jokių pagalių ir prievartos
M.Zobovas tikino, kad gyvūnų jaunikliai, kaip ir žmonių kūdikiai, mokomi nuo pirmos gyvenimo dienos to net nesuvokiant – miegoti, valgyti ar žaisti.
Lialia jau moka sudėti letenėles buteliui su pienu suimti. Tiesa, išlaikyti kol kas prastokai sekasi, bet mažylė stengiasi, mokinasi.
Bandė abudu valsiuką šokti, verstis kūlversčiais. Meškutė dar nesupranta, kad už prašomą atlikti veiksmą gautų skanumyną, todėl daugiau tai yra žaidimas, o ne dresūra.
„Niekada nedresavau gyvūnų su pagaliais, niekada nevartojau prieš juos prievartos“, – tvirtino M.Zobovas.
Kaip gamtoje lokiai šėlioja nuo kalno čiuoždami gulomis, taip ir jis gyvūnus mokinantis žaidimais ir skanumynais.
„Pakuteni kailiuką, pasakai komandą, paduodi skanumyną – ir gyvūnas žino, kad kilodamas letenėles ar pasipurtęs gaus gardų atlygį“, – aiškino M.Zobovas.
Neveisliniai šunys darbštesni
Pasirodymai su meškomis leidžiami ne visose valstybėse, todėl Panevėžyje M.Zobovas žada išskirtinį reginį. Dar žiūrovai išvys per 20 veislių šunų.
Jis pats dirba su Kaukazo aviganiais – didžiuliais ir gauruotais. Jei šie tarpusavyje susikimba, išskiria pats M.Zobovas.
Vienam šuniui iššukuoti prireikia 20 minučių, tuo labiau kad šiuo metu jie šeriasi. Vienas iš aviganių – Malyš mažylio tikrai neprimena, bet M.Zobovas jį giria už ramų būdą ir klusnumą.
Kitas – Sultanas gal net ramesnis, bet užsispiria – ir nors tu ką! Tenka susitarti.
„Su kiekvienu gyvūnu – vis kitaip, jie visi skirtingi. Bet mes dresuojame ne tik veislinius šunis. Neveisliniai būna dar darbštesni, talentingesni“, – sakė M.Zobovas.
Pasitaiko ir tikrų neklaužadų – vienas toks judruolis vartosi, triukus išdarinėja, viską daro. Išskyrus tai, ko prašomas. Todėl iki arenos jam dar toli.
Artistas, buhalteris, vairuotojas
Cirko pasirodymuose dalyvauja aštuoni artistai iš įvairių šalių. Žonglierius atvykęs iš Salvadoro, lynu vaikšto artistė iš Vietnamo, klounas – vengras. Lenkai parengę numerį su šunimis, dar ukrainiečiai ir lietuviai. Programą prodiusuoja amerikiečiai.
M.Zobovui dar tenka pačiam pabūti vairuotoju, buhalteriu, pasirūpinti maistu gyvūnams.
Kad ir į Panevėžį iš Latvijos kelionės būta sudėtingos. M.Zobovas pirmyn atgal pats suvažinėjo du kartus, po to atvykę pradėjo kurtis. Iki pokalbio su korespondente maistą buvo pasišildęs tris kartus, bet pavalgyti taip ir nespėjęs.
„Kaip manote, šiąnakt miegojau? Ne“, – kalbėjo jis.
M.Zobovas prisimena laikus, kai kas rytą jis repetuodavo po valandą. Dabar tai prabanga. Kur repetuoti žiemą?
Mylimiausia – šimpanzė Regina
Klausiamas apie gyvūną, kurį gyvenime mylėjo už visus labiau, M.Zobovas prisimena Reginą – šimpanzę. Ją vadina mažu žmogeliuku.
Visi gyvūnai yra protingi, tik skirtingose srityse, bet šimpanzė protu ir sugebėjimais prilygsta trejų penkerių metų vaikui.
M.Zobovui šimpanzę atvežė visai mažytę, užsiprašė už ją didelės pinigų sumos. Tiek jis neturėjo, bet gyvūnas liko jam, nes Regina sunkiai sirgo plaučių uždegimu, buvo leisgyvė.
Pavyko atgaivinti ir pagydyti, dėl to prarasti – labai skaudu.
Reginos jis neteko per skyrybas su buvusia sutuoktine, taip pat cirko artiste Agne Zoboviene.
Kai jam buvo uždrausta artintis iki namų per 50 metrų, gyvūną išvežė.
Teismas leido šimpanzę konfiskuoti, nes M.Zobovas neturėjo reikalingų dokumentų.
Į tai, kad ją išgelbėjo, globojo, neatsižvelgė.
Kaip žmona paaiškino, Regina iškeliavo į Danijos ar Švedijos gyvūnų rezervatą. Bet M.Zobovas tuo netiki, mano, kad kai kas šimpanzę pardavė ir į kišenę įsidėjo nemenką sumą. Gal 80 tūkst. eurų, gal mažiau.
Bet beždžionėlė prie svetimo žmogaus, jo įsitikinimu, negalėjusi priprasti, nes buvo prie jo nepaprastai prisirišusi.
Išsirinko smulkias malkas
M.Zobovas pasakojo, kad kiekvienas gyvūnas gali nustebinti protu.
Kartą Odesoje su kolegomis jie ruošė malkas. Buvo laisva diena, niekas niekur neskubėjo. Kolega davė meškutei užduotį – iš krūvos atnešti malką. Lepečkojė iš storesnių ir smulkių malkų krūvos paėmė pirmą pasitaikiusią ir atnešė.
Už tai gavusi skanėstą, nupėdino antros, trečios.
„Po to žiūrime – meškutė susigaudė: „Gal aš kvaila?“ – ir stambesnes išstumdė į šalis, išsitraukė smulkią malką ir mums atnešė“, – juokėsi M.Zobovas.
O kaip didžiulėje taigoje meškos ir lokiai susiranda savo guolį?
Su katėmis šiemet M.Zobovas nedirba, bet sako, kad rainės išmokomos per savaitę. Tereikia sukalti kuoliukus ar pakabinti žiedus ir skanumynų gavusi katė žinos, kur eiti.
Dvare jis laiko Romką – visur iš paskos sekiojantį katiną. Dar, be meškų ir keturių šunų, dvare žiemojo balandžių pulkas.
Gali ir romantiku pabūti
Kur kas lengviau M.Zobovui gyvūnus išlaikyti būtų, jei cirkas gastroliuodamas užsidirbtų žiemai.
Bet pasirodymai anšlagų nesulaukia. Dalis suaugusiųjų įsitikinę, kad gyvūnai dresuojami kankinant. M.Zobovas darkart pabrėžia, kad tai – netiesa.
Užtat alytiškiai, turintys „Amber cirką“, visai kitaip reaguoja, ten salės būna pilnos.
Rokiškiečiai M.Zobovo „Ąžuolyno meškučių cirką“ jau irgi ima laikyti savu.
Su gyvūnais turint šitiek rūpesčių romantiku nelabai pabūsi. To paklaustas M.Zobovas atsako: „Kodėl gi ne? Gali pabūti.“
Bet tikino, kad šįkart su jaunąja žmona jųdviejų keliai išsiskyrė galutinai. Apie prieštaringą vyro santuoką jau esame ne kartą rašę. Šįkart moteris išvyko iš Rokiškio rajone esančio naujojo šeimos dvaro.
