Tokie sukrečiantys vaizdai 2016-2018 metais buvo užfiksuoti didžiausioje Švedijos vištų perykloje, kurios įkūrėjas buvo apdovanotas „Metų kiaušinių augintojo“ titulu.
Juos neseniai paviešino Švedijos gyvūnų apsaugos organizacija „Djurrättsalliansen“ („Gyvūnų teisių aljansas“).
Nufilmuotoje perykloje gyvena pusė visos Švedijos dedeklių vištų. Čia taip pat auginami viščiukai, kuriais vėliau aprūpinami Švedijos ir kitų šalių kiaušinių produktų gamintojai.
Kaip skelbia pati įmonė penkiasdešimtmečio proga nufilmuotame įvaizdiniame filmuke, kasmet jie eksportuoja 1 milijoną viščiukų į kitas šalis. Pusė paukščių įvežama į Baltijos šalis – Estiją, Latviją ir Lietuvą.
Perykla tiekia paukščius tiek įmonėms, laikančioms juos narvuose, tiek toms, kurios vištas augina laisvai, tiek ir ekologiškiems ūkiams.
„Dokumentinėje medžiagoje matyti dedeklės vištos be plunksnų ir viščiukai, įkalinti narvuose, kuriuose yra priversti vaikščioti per savo negyvų brolių ir seserų lavonėlius. Filmuke matyti likimo valiai palikti sergantys, sužaloti ir gaištantys gyvūnai.
Šiai įmonei rūpi tik kaip uždirbti pinigų ir jiems visiškai nusispjauti į gyvūnus.
Tai labai akivaizdu užėjus ir matant šių gyvūnų realybę“, – piktinosi Švedijos „Gyvūnų teisių aljanso“ atstovė Malin Gustafsson.
M.Gustafsson stebėjosi, kad tokiomis sąlygomis paukščius laikančiai įmonei buvo suteikti Švedijos “Metų kiaušinių augintojo” ir „Metų žemės ūkio įmonės“ apdovanojimai.
„Šį prizą teikianti Kiaušinių augintojų asociacija įkurta lobizmo tikslais, o peryklos savininkas – ilgametis asociacijos valdybos narys. Kokio iš jų galime tikėtis objektyvumo, vertinant gyvūnų gerovės sąlygas?” – klausė M.Gustafsson.
„Gyvūnų teisių aljanso“ atstovė taip pat pridūrė, kad filmuoti kadrai yra “žymėti koordinatėmis ir atitinka peryklos vietą, todėl gali būti patikimai patikrinti teisėsaugos.
Lietuvos gyvūnų teisių aktyvistė Gabija Enciūtė pastebėjo, kad Švedijos gyvūnų apsaugos organizacija, paviešinusi šią medžiagą, vartotojus skatina pirkti kuo mažiau kiaušinių.
Paklausta, ar gyvūnų teisių aktyvistai Lietuvoje ketina dėl to imtis kokių nors priemonių, G.Enciūtė portalui lrytas.lt sakė: „Jei žinotume, kokie tiksliai paukštynai Lietuvoje perka iš šios peryklos viščiukus, galėtume imtis ko nors konkretesnio.
Bet nežinome, todėl tiesiog viešinsime šią medžiagą ir toliau dalinsimės su savo socialinių tinklų bei naujienlaiškio skaitytojais receptais be kiaušinių, kuriuos rekomenduojame išbandyti per Velykas.
Mūsų pozicija – kad nebūtina vienam žmogui po tiek daug kiaušinių suvalgyti, nors ir šventė.
Ir, žinoma, toliau tęsime savo kampaniją „Kiaušinių kaina“, kurios metu bendradarbiaujame su verslais, skatindami rinktis kuo aukštesnės gerovės sąlygomis užaugintus kiaušinius“.
Interneto naujienų svetainė lrytas.lt primena, kad Lietuvos gyvūnų teisių aktyvistai ne kartą šalies piliečius ragino būti atsakingais ir nepirkti narvuose auginamų vištų kiaušinių.
Prieš pusmetį gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ socialiniame tinkle pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos sukrečiančios Lietuvos paukštynuose gyvenančių vištų laikymo sąlygos.
Lietuvoje filmuotuose kadruose, kaip ir Švedijoje paviešintame filmuke, matyti nuplikusios išpešiotomis plunksnomis vištos, gyvenančios tarp nesurinktų kritusių paukščių lavonėlių.
„Taip atrodo Lietuvos vištų fermos. Vaizdai liūdina, piktina ir šokiruoja, bet mes galime padėti šiems gyvūnams nepirkdami narvuose augintų vištų kiaušinių. Jie žymimi numeriu 3“, – komentavo filmuką „Tušti narvai“ organizacijos atstovai.
Į gyvūnų teisių gynėjų reikalavimus atsisakyti narvuose auginamų paukščių kiaušinių, sureagavo didieji Lietuvos prekybos tinklai. Jie įsipareigojo palaipsniui pradėti pardavinėti tik laisvai auginamų dedeklių kiaušinius.
Tačiau pirkėjai dar nėra tokie sąmoningi.
Kaip prieš dvejus mėnesius pranešė interneto naujienų svetainė LRT.lt, daugiau kaip 90 proc. pirkėjų vis dar renkasi narvuose laikomų vištų kiaušinius, kurie yra pigiausi.
