„Tai antras kartas mano gyvenime, kai matau šį paukštį. Tikra retenybė“, – komentavo gamtos fotografas V.Ščiavinskas.
Nuotraukas išvydęs ornitologas Marius Karlonas patikino, kad vandeninis strazdas lankosi retai ir Lietuvoje tik žiemoja. „Mūsų krašte jis neperi. Čia atskrenda tik vėlyvą rudenį praleisti žiemos, o pavasarį išskrenda atgal į perimvietes Šiaurėje ir kalnuotose Europos vietovėse“, – teigė ornitologas.
Nors Lietuvoje jis nedažnas, šis paukštis nėra saugomas, nes vietose, kur jis peri, jų gausa pakankama. „Tik pas mus jis retai aptinkamas dėl ne itin tipiškų jam buveinių“, – aiškino M.Karlonas.
Mėgstantis švarą
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Kristina Klovaitė teigė, kad vandeninio strazdo užterštoje aplinkoje aptikti nepavyks.
„Geros ekosistemos indikatorių yra daugiau, nebūtinai šis paukštis, tačiau užterštuose upeliuose jis negyvens. Vis dėlto tai tik žiemojantis ir retai aptinkamas paukštis, todėl didelių išvadų daryti negalime. Be to, šio paukščio būklė nėra žinoma dėl tyrimų stokos“, – aiškino specialistė.
Pasak ornitologų, vandeninis strazdas retai matomas, nes aptinkamas tik prie sraunių, neužšalančių upelių, toliau nuo didelių gyvenviečių, miestų, kur dažnai lankosi žmonės.
Lietuvoje pastebimi tik pavieniai individai, žiemojantys skirtingose šalies vietose.
Didžiausia tikimybė aptikti vandeninį strazdą – Žeimenoje, Nevėžyje, Dūkštoje.
„Vandeniniam strazdui tinka upelių užtvankos, kurių žemumos seklios, akmenuotu dugnu. Šių paukščių galima aptikti Kretingoje, ties Akmenos ir Danės užtvanka“, – teigė M.Karlonas.
Peri šalia Lietuvos
Anot Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio, vandeninių strazdų mūsų šalyje per žiemą registruojama apie kelias dešimtis.
„Prieš gerą dešimtmetį šie paukščiai buvo žieduojami Lietuvoje ir aptinkami Skandinavijoje. Nors pas mus ir neperi, toks atvejis yra užfiksuotas Latvijoje, Gaujos upėje, sraunioje, akmenuotoje jos dalyje. Nors teorinė tikimybė, kad vandeninis strazdas galėtų perėti Šiaurės Lietuvoje, kur nors tarp klinčių tekančiame upelyje, yra, kol kas jokių realių perėjimo požymių nepastebėta“, – sakė ornitologas L.Raudonikis.
Lietuvoje šis paukštis pasirodo lapkričio mėnesį, o jau balandį, kai vandens telkiniai atšyla, šis paukštis išskrenda.
Paukščiai parodo užterštumą
L.Raudonikio teigimu, paukščiai – puikūs švaros indikatoriai. „Pavyzdžiui, mums įprastas plėšrusis paukštis suopis puikiai parodo, kur aplinka užteršta. Lankydamiesi Baltarusijoje, netoli Gardino, pastebėjome, kad ten virš dirbamų laukų gerokai daugiau suopių. Tad jeigu pas mus matomas vienas kitas suopis kas 1–2 kilometrus, ties Gardinu, visai šalia Lietuvos, viename dirbamame lauke galima stebėti po 5–6 suopius. Vadinasi, ten yra daugiau grobio – graužikų. Belieka daryti išvadą, kad pas mus laukai pesticidais purškiami kur kas intensyviau“, – kalbėjo ornitologas.
Švaros indikatoriais tampa ir sėklomis mintantys paukščiai, pavyzdžiui, kurapkos ar startai – jiems būtinos piktžolių sėklos.
„Šiaurės Lietuvoje, Pakruojo ir Šiaulių apylinkėse ar Vidurio Lietuvoje ties Kėdainiais tokių paukščių gerokai mažiau, mat dirbamuose laukuose piktžolės išnaikintos chemikalais. Tą patį galime stebėti su vabzdžialesiais paukščiais, kai šių sparnuočių nelieka insekticidais išnaikinus vabzdžius. Todėl paukščiai yra geri indikatoriai, jie gerai matomi ir pastebimi“, – aiškino ornitologas.
Vandeninis strazdas
Vandeninis strazdas plačiai paplitęs visoje Europoje, dažniausiai sutinkamas kalnuotose vietovėse, kuriose gausu sraunių upių ir upelių. Europoje aptinkamas nuo Pirėnų pusiasalio vakarinės dalies iki Uralo kalnų. Arealas siekia Skandinaviją, Kolos pusiasalį. Pietuose – Viduržemio jūrą, Karpatus, Juodosios jūros vakarinę pakrantę. Aptinkamas Afrikoje, paplitęs ir Azijos kalnuose.
Šis varnėno dydžio paukštis ne veltui vadinamas vandeniniu strazdu. Stovėdamas ant akmens ir pastebėjęs grobį jis neria po vandeniu, iriasi sparnais ir gaudo žuvytes, vandens bestuburius.
Paukštis gerai ir sparčiai nardo, plaukioja ir net bėgioja dugnu ieškodamas ėdesio.
„Vandeninis strazdas turi ypatingą, neperšlampantį plunksnų sluoksnį, todėl sparnuotis yra tarsi su pūkiniu naro kostiumu“, – vaizdžiai nupasakojo ornitologas M.Karlonas.
„Šie paukščiai mėgsta švarią aplinką, todėl gyvena tik prie neužterštų, sraunių upelių ir dumble nesiknisa“, – pridūrė ornitologas L.Raudonikis.
