Ramiojo vandenyno baltosios gelminės rajos (lot. – Bathyraja spinosissima) kiaušinėlių buvo rasta 1650-1700 metrų gylyje netoli šiltųjų versmių palei Galapagų riftą šalia Pietų Amerikos vakarinių krantų, pranešė mokslininkų grupė.
„Pirmą kartą pastebėtas kiaušinėlių perinimas pasinaudojant veikiančių hidroterminų versmių šiluma jūrinėje aplinkoje“, – nurodė naujienų agentūrai AFP vienas tyrimo autorių Pelayo Salinas de Leonas iš Charleso Darwino tyrimų stoties Ekvadore.
„Mes keliame hipotezę, kad gelminės rajos taip elgiasi norėdamos pagreitinti kiaušinėlių inkubacijos periodą, kadangi tokioje aplinkoje, vos 2,7 laipsnio Celsijaus temperatūroje, tai užtruktų daugiau nei ketverius metus“, – nurodė jis.
2,7 laipsnio Celsijaus temperatūra užregistruota vandenyno dugne, tačiau prie versmių vanduo yra šiltesnis.
Mokslininkų išmatuota temperatūra virš kiaušinėlių yra kiek mažiau nei laipsniu šiltesnė, tačiau tai yra „konservatyvūs matavimai, atsižvelgiant į tai, kad nurodyta temperatūra buvo išmatuota vidutiniškai 3,5 metro aukščiau jūros dugno“, rašo tyrimo autoriai žurnale „Scientific Report“.
Vandenynų gelmės išlieka mažiausiai ištyrinėtomis ekosistemomis Žemėje.
Hidroterminės versmės pirmą kartą buvo atrastos 1977 metais. Nuo to laiko išsiaiškinta, kad jos palaiko unikalių gyvybių egzistavimą ir biologinius procesus.
Tačiau jos ir toliau išlieka „ekstremali ir logistinių iššūkių kelianti aplinka“, jas sunku tirti, sako mokslininkai.
Ramiojo vandenyno baltosios gelminės rajos yra viena iš žinomų didžiausiame gylyje gyvenančių gyvūnų rūšių. Jų kiaušinėlių perinimosi laikotarpis yra vienas ilgiausių gyvūnų karalystėje.
P. Salinas de Leonas ir jo komanda 2015 metais per mokslinę ekspediciją, per kurią į vandenyno dugną buvo nuleistas nedidelis robotas „Hercules“, aptiko rajų kiaušinėlių peryklą.
„Kaip ir daugeliu kitų atvejų vandenyno gelmėse, deja, mes neturime informacijos, ką toliau daro išsiritęs mailius, kur jis praleidžia savo ankstyvąsias dienas. Mums reikia tyrinėti toliau“, – parašė mokslininkas elektroniniame laiške.
Žinoma, kad iš sausumos gyvūnų ir zauropodai – ilgakakliai žoliaėdžiai dinozaurai – dėdavo nepaprastai didelius savo kiaušinius perėtis į vulkanų sušildytą žemę. Mūsų laikais taip elgiasi neskraidantis šiukšliavištiniams priklausantis, megapodu vadinamas paukštis iš Tongos.
