Kadangi tokiuose obuoliuose prasideda rūgimo procesai, jų prisiskanavę briedžiai gali kaip reikiant apsvaigti. Pavyzdžiui, kartą pagedusių obuolių prisiėdęs neblaivus briedis Švedijoje įstrigo medyje, o jį vaduoti teko gelbėtojams: Švedijoje iš obels iškeltas girtas briedis
Tuo tarpu iš Klaipėdos kilusi portalo lrytas.lt skaitytoja Gintarė teigė, kad briedžiai Giruliuose jau spėjo pagarsėti savo drąsa.
„Prie pagrindinio kelio į Girulius anksčiau net eismo spūstis susidarydavo, mat koks nors briedis pakelėje tiesiog skabydavo lapus, o žmonės stodavo fotografuoti gyvūną“, – sakė Gintarė.
Briedžiai gana gausiai paplitę Lietuvoje. Tai stambus miško galiūnas, elninių šeimos atstovas. Patinai sveria daugiau kaip 550 kg, patelės apie 400 kg, gyvena apie 20-25 metus. Briedžiai minta medžių ir krūmų lapais, ūgliais, žieve bei kitu augaliniu maistu. Atklydę į sodus gali apskabyti vaismedžius ar vaiskrūmius, daržoves.
Nors natūralioje gamtoje priešų beveik neturi, šie žvėrys – dažnas medžioklės laimikis.
Vasarą ir rudenį briedžiai stebimi miškų, girių pakraščiuose, žemapelkėse, miškeliuose, krūmuose. Žiemą traukia į didesnius miškus, kur randa daugiau maisto. Po rujos biredžių patinai numeta ragus, kuriuos radę žmonės panaudoja baldų, suvenyrų ar meno dirbinių gamybai.
