Kasmetiniame gyvūnų surašyme dalyvauja apie 70 darbuotojų.
Apsiginklavę didelėmis ir mažomis svarstyklėmis, matavimo juostomis, prigriebę skaniausių gardumynų visi komandos nariai matuoja, sveria ir perskaičiuoja daugumą zoologijos sode esančių gyvūnų.
O jų pakankamai – 750 rūšių, arba kiek daugiau nei 20 tūkstančių individų. Rugpjūčio pabaigoje prasidėjęs gyvūnų matavimas truks apie dvi savaites.
Zoologijos sodo vyriausiasis vadybininkas Markas Habbenas neslėpė, kad darbuotojams tenka nemenki iššūkiai, mat reikia surinkti visus statistikos duomenis tiek apie mažiausius primatus, pavyzdžiui, nykštukines marmozetes, tiek apie aukščiausius žoliaėdžius – žirafas.
Ir, žinoma, dar daugelį kitų – gorilas, pingvinus, vorus ir netgi skruzdėles. Na, bent jau kelias.
Tad kaip reikia užkelti imperatoriškąjį skorpioną ant svarstyklių? Tiesiog atsargiai įdėti į plastikinį indelį ir pasverti.
O kaip išmatuoti liūto kūno proporcijas ir svorį? Ant virvės pakabinti mėsos gabalą ar kitą patrauklų objektą ir priversti jį pašokus aukštyn įsikabinti dantimis ir nagais.
Pagrindinis šių matavimų, svėrimų ir skaičiavimų tikslas – ne tik patikrinti gyvūnų sveikatą ir jų gyvenimo sąlygas, bet ir įsitikinti, ar gyvūnai šeriami jiems tinkamu ėdalu.
Pavyzdžiui, turėdami tokią informaciją zoologijos sodai gali keistis duomenimis.
Tarkime, kukurūzinis žaltys, vardu Sausage, kas 10 dienų suėda po pelę.
Karališkasis pitonas Ebeneezeris pelę praryja kas 21 dieną. O kaip Frodas ir Freda, australinės žaliosios kvaksės? Joms reikia po 20 svirplių kas tris dienas.
Be to, kasmetis gyvūnų svėrimas ir surašymas leidžia prižiūrėtojams išsiaiškinti, ar kurie nors gyvūnai laukiasi atžalų.
Visa surinkta informacija, anot M.Habbeno, įkeliama į bendrą zoologijos sodo informacijos sistemą ir tai leidžia keistis duomenimis su visais pasaulyje esančiais zoologijos sodais.
Taip galima palyginti, analizuoti informaciją apie nykstančias, itin retas gyvūnų rūšis.
O kokia pati lengviausia būtybė, kuri buvo pasverta Londono zoologijos sode? Tai – lapgraužė skruzdė, kurios svoris matuojamas mikrogramais.
Matuojant nustatyta, kad toks gyvūnas vidutiniškai sveria apie 5 mikrogramus.
Bene sunkiausia pasverti žirafą. Tam zoologijos sodas naudoja specialiai sukurtą matavimo įrankį. Žirafa, vardu Elisa, kuriai jos svoris nė kiek nerūpi, sveria nuo 800 iki 850 kilogramų.
Tik nepamanykite, kad iš tiesų sudėtingiausia pasverti žirafą. Taip, jai reikalingos nestandartinės svarstyklės, kurios būtų patogios jai užlipti.
Bet yra gyvūnų, kuriems pasverti reikia didelio išradingumo. Pavyzdžiui, pasverti ir išmatuoti žuvį.
Ne taip paprasta pasverti ir itin judrius, gudrius ir kartais įžūlius saimirius. Po vieną juos išmatuoti nebus lengva, mat šios mažos beždžionėlės ant svarstyklių lips gaujomis.
Tiesa, zoologijos sode matavimai vyksta ir kas mėnesį, pavyzdžiui, gyvūnų žindymo metu.
Ne mažesnis dėmesys skiriamas ir itin retoms, nykstančioms rūšims.
Stebima jų mityba, pagal poreikį keičiamas racionas.
Kad būtų lengviau išmatuoti gyvūnus, darbuotojai juos netgi specialiai dresuoja arba naudoja įvairius prisijaukinimo būdus.
Pavyzdžiui, pasitelkus skanėstus jūrų liūtai pratinami laikyti pakeltus plaukmenis, prisiviliojamos ryškiaspalvės papūgos ar net ant svarstyklių prikviečiamas pitonas.
Šiais metais matuojant gyvūnus daug dėmesio buvo skirta jaunikliams.
Pavyzdžiui, pingvinai šį sezoną išperėjo itin daug atžalų. Pasvėrus paaiškėjo, kad pingvinas Heathcliffas sveria 4,25 kilogramo, o nykštukinės ožkos Bramble, Polly ir Ellie atitinkamai – 21,5, 19,7 15,8 kilogramo.
Įdomu ir tai, kad gyvūnų matavimas vyksta net ir lankymo valandomis. Tad į zoologijos sodą atvykę smalsuoliai gali savo akimis pamatyti, kaip skaičiuojami, sveriami ir matuojami jo gyventojai.
Vienur ožka lipa ant svarstyklių, o kitur gorila sėdi prie ūgio matuoklio, čia pat iš mažų svarstyklių pasprukti mėgina varlė. Štai koks gyvenimas verda gamtos parke.
Parengė Šarūnas Meškys
