Grįždama nuo jūros poilsiautojų šeima Rąžės upelyje pamatė paskendusios lapės kūną. Paskambinę komunalininkams, išgirdo atsakymą, kad tarnyba savaitgalį nedirba.
Nesmagų vaizdą netoli Jūratės gatvės, prie tiltelio kauniečiai matė ir šeštadienį, ir sekmadienį. Antrą dieną ant tilto per upę jau sklido ir nemalonus kvapas.
Palangos komunalinio ūkio vadovas Konstantinas Skierius tvirtino, kad įmonė dirba ir savaitgaliais, o gavusi pranešimą apie žuvusius gyvūnus, perduoda jį „Nuarui“.
Už gyvūnų kūnų utilizavimą atsakinga įmonė „Nuaras“ tikina gavę pranešimą apie paskendusią lapę iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) dar antradienį, tačiau nurodytoje vietoje gaišenos nerado. Matyt, lapę nunešė upelio srovė.
Plėšrūno kūnas vandenyje plūduriavo iki pat sekmadienio, taigi penkias dienas. Iš upelio tą pačią dieną buvo ištrauktas ir kiaunės lavonas.
Rąžės upelis už kelių šimtų metrų įteka į Baltijos jūrą. Paklausti, ar nugaišusio plėšrūno kūnas galėjo užteršti ir jūros vandenį, specialistai ramino, kad taip nutikti negalėjo.
Dukras patraukė į šoną
„Šeštadienį ėjome su vaikais nuo jūros, ant laiptukų nusipurtėme smėlį nuo kojų. Pasukau galvą į šoną, o ten – šokiruojantis vaizdas – paskendusio gyvūno kūnas.
Nenorėjau, kad vaizdą pamatytų mergaitės. Jas patraukiau į šoną. Surinkau komunialininkų numerį, bet supratau, kad jie savaitgalį nedirba.
Sekmadienį vėl ėjome pro ten pat, jau ir kvapas sklido, gyvūno kūnas buvo padidėjęs“, - sakė kaunietis Tomas (pavardė redakcijai žinoma).
Išgirdęs, kad nugaišusių gyvūnų kūnus surenka įmonė „Nuaras“, jis tikino to nežinojęs.
„Apie „Nuarą“ net nepagalvojau. Dar svarsčiau Palangos merui feisbuke parašyti, bet paskui suabejojau, ar verta žmogų trukdyti dėl kažkokio šuns (iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad upelyje – paskendęs šuo. - Red.)“, - dėstė poilsiautojas.
Plūduriavo 5 dienas
BPC atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juodzevičiūtė patvirtino, kad pranešimas apie nugaišusį gyvūną Rąžės upelyje gautas antradienį. Jis perduotas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Šis informaciją perdavė „Nuarui“.
„Jei yra nugaišęs gyvūnas, jį reikia paimti kiek įmanoma skubiau. Tik gauname daugybę įvairių pranešimų. Kai susidėlioji juos pagal skubumą... Yra miręs gyvūnas ir yra toks, kurį dar galime išglebėti, tarkime, bebras, kuris įkritęs į kasamą šachtą. Gyviems reikia skubesnės pagalbos, todėl į iškvietimus reaguojame pagal svarbą“, - kalbėjo „Nuaro“ administratorė Gintarė Liutkuvienė.
Ji pripažino antradienį gavusi pranešimą iš BPC. „Nebuvo nurodyta tikslaus adreso, buvo nuvykta į tą vietą. Bet upė galėjo tuos kūnelius nuplūkdyti. Sudėtinga, kai ta informacija mus pasiekia per daugybę lūpų ir negalime susisiekti su pranešėju“, - tikino G.Liutkuvienė.
Daugiau pranešimų dėl gaišenos administratorė tikino negavusi.
Moters teigimu, Rąžės upelyje pasitaiko nuskendusių ir laukinių, ir naminių gyvūnų. Pastarieji neretai būna sąmoningai šeimininkų nuskandinami.
Laukiniai gyvūnai skęsta rečiau. „Tai nėra dažnas atvejis. Greičiausiai, kad lapė ir kiaunė įkrito į upelį ir paskendo. Kad žmogus mėgintų atsikratyti ir dar dviem iš karto – nelabai logiška“, - sakė G.Liutkuvienė.
Vandens neužteršė
G.Liutkuvienė tikino, kad vandens gaišenos užteršti neturėjo. „Tai natūralūs gamtos procesai“, - aiškino ji.
„Gaišena, aišku, sugedo, kvapai nemalonūs, bet vandeniu perduoti kažkokių ligų gyvūnas negalėjo“, - tikino ir Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovė Virginija Grigalauskienė
Palangos VMVT apie nuskendusias lapę ir kiaunę pranešimo nebuvo gavusi.
Tarnybos vadovė suskubo paaiškinti, kad pasiutligės pavojaus taip pat nėra. „Paskutinis pasiutligės atvejis Palangoje užfiksuotas prieš dešimtmetį. Tuomet lapė įkando šuniui.
Bet nuskendusi lapė pasiutligės neperduoda“, - sakė V.Grigalauskienė.
