Erelis tupėjo lyg įkaltas į žemę, todėl vyras nusprendė prisiartinti ir visa tai nufilmuoti.
„Pamaniau, kad nufilmuosiu jį nuskrendantį. Bet vaizdas, kurį pamačiau, mane šokiravo. Nepatikėjau savo akimis, nes kai paukštis pakilo, jo naguose buvo negyvas katinas“, – vaizdelį komentavo jo autorius.
Baltagalvis erelis (lot. Haliaeetus leucocephalus) – paplitęs Šiaurės Amerikoje – nuo šiaurinės Meksikos, Kubos iki centrinės Aliaskos.
Suaugęs baltagalvis erelis yra 70-102 cm aukščio, išskleistų sparnų plotis 180–234 cm. Sveria 2,5–7 kg.
Gyvena jūrų, upių, didelių ežerų pakrantėse, kur daug atviro vandens plotų ir gausu žuvies. Lizdams pasirenka senus, subrendusius spygliuočius ar kietos medienos lapuočius medžius. Jie turi būti netoli vandens telkinio, su geru apžvelgiamuoju lauku. Jautrūs žmonių veiklai, todėl gyvena retai apgyvendintuose plotuose.
Baltagalvis erelis minta daugiausia žuvimi, neretai – dvėseliena. Taip pat kartais gaudo smulkius žinduolius – kiškius, triušius, meškėnus, ondatras, elnių jauniklius, be to paukščius, krabus, driežus.
Parengė Šarūnas Meškys
