O šeštokai, pasirodo, išgelbėjo ypatingą šikšnosparnį, kuri yra itin retos rūšies atstovas.
Patarė rasti vietą miegui
Nežinia, kaip ant kelio prie Šalčininkų rajono Turgelių kaimo „Aistuvos“ gimnazijos atsidūrusį ir krutantį šikšnosparnį atsitiktinai pastebėjo šeštokai. Vaikai nusprendė nepalikti gyvūnėlio lauke ir, suradę dėžutę, drauge su istorijos mokytoja Jolanta Lazdauskiene parnešė jį į kabinetą.
Svarstydami, kaip elgtis, moksleiviai su mokytoja susisiekė su šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininku Deividu Makavičiumi.
Jis patarė gyvūnėlį iki pavasario laikyti kur nors vėsiai, kad aplinkos temperatūra būtų artima nuliui. Tuomet šikšnosparnis prarastų aktyvumą ir užmigtų žiemos miegu, o kai atšilus orui atsibustų – išleisti į lauką.
Taigi šikšnosparnį ketinama įkurdinti kuriose nors pagalbinėse patalpose, netoli namų, kad šis ramiai išsimiegotų.
Saugomos rūšies atstovas
D.Makavičius, žvilgtelėjęs į jam atsiųstas išgelbėto šikšnosparnio nuotraukas, sakė, kad tai yra į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšies nakvišos atstovas.
Lietuvoje gyvena rudieji ir mažieji nakvišos. Abiejų rūšių atstovai yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.
„Dar visai neseniai manyta, kad visi nakvišos išskrenda žiemoti į kitus kraštus. Taip būdavo nurodoma ir mokslinėje literatūroje. Tačiau gyventojų dėka sužinojome, kad pavieniai šios rūšies atstovai žiemoja ir Lietuvoje“, – pasakojo D.Makavičius.
Šie šikšnosparniai minta vabzdžiais. Neretai jų grobiu tampa kraujasiurbiai uodai, taip pat gyviai, laikomi augalų kenkėjais.
Nakvišos yra paplitusios visoje Vidurio Europoje. Įdomu tai, kad Airijoje randami tik mažieji nakvišos, o štai Didžioje Britanijoje – tik rudieji.
Mėgsta slėpti drevėse
Kad rastas šikšnosparnis yra nakviša, rodo ir tai, kad moksleiviai jį aptiko prie medžio. Gamtininkas spėjo, kad veikiausiai medžio, prie kurio buvo rastas gyvūnas, drevėje jis ir žiemojo. Tačiau pašalus jam matyt pasidarė per šalta, tad šikšnosparnis išskrido dairytis šiltesnės vietos.
Anot pašnekovo, dažniausiai nakvišos gyvena senų lapuočių drevėse, į kurias sulenda per genių iškaltas uoksas (geniai jų kasmet iškala vis po naują).
Vienoje drevėje gyvena nemaža kolonija – po 20-30 patelių ir dar tiek pat jauniklių. Neretai tą pačią drevę šikšnosparniai dalijasi ir su zylėmis – šios įsitaiso apačioje, o nakvišų kolonija užima viršutinę dalį.
Taip pat nakvišos įsitaiso pastatuose ar specialiai jiems iškeltuose inkiluose. Inkilai keliami, kad šikšnosparniai turėtų, kur gyventi, nes, kertant senus medžius neretai neapdairiai išnaikinamos ir jų buveinės.
D.Makavičius gyrė moksleivius, kad nepaliko šikšnosparnio ant kelio. Be vaikų pagalbos gyvūnas, kuris veikiausiai buvo ir nusilpęs, nebūtų pajėgęs išgyventi.
Išgelbėjo ir strazdelį
Šikšnosparnis – ne vienintelis, kurį išgelbėjo tos pačios klasės moksleiviai.
Pernai pavasarį tie patys mokiniai rado matyti iš lizdo iškritusį mažą paukščiuką, kaip paaiškėjo – strazdelį. Kadangi lizdo, iš kurio jis galėjo iškristi, nesimatė, paukščiukas buvo atiduotas laukinių gyvūnų globėjams Vilniuje, kurie ir pasirūpino mažyliu.
„Tada gelbėjo paukščiuką, dabar – šikšnosparnį. Taip jau dėsningai susiklostė, kad tie mūsų moksleiviai tapo gelbėtojais“, – džiaugėsi mokiniais lietuvių kalbos mokytoja Irina Gimžūnienė, kurios duktė taip pat mokosi toje pačioje klasėje.
Pavasarį išgelbėtas šikšnosparnis galės vėl skraidyti po Turgelių kaimo apylinkes, o jo gelbėtojai jau dabar džiaugiasi padarę gerą darbą ir mažam gyvūnėliui sukūrę tikrą Kalėdų stebuklą.
