Zoologijos sodo darbuotojai neslepia, kad toks variantas svarstytas. Esą laikyti nepagydoma liga sergantį gyvūną nehumaniška. Ekspozicijai ar veisimui gyvūnas netinkamas, o norinčių ir turinčių leidimus tokį gyvūną globoti neatsirado.
Kauno zoologijos sode karantino zonoje uždaryto lūšies patino likimas suneramino gyvūnų globėjus. Šie sako buvę šokiruoti kai atsitiktinai sužinojo, kad sode atsivestą, neįgalų gyvūną ketinama užmigdyti.
„Bandėme susisiekti su zoologijos sodo atstovais, ieškoti kontakto. Norėjome pasakyti, kad mes norime padėti, sustabdykite tą sprendimą. Bijojome, kad 8 valanda gali būti lemtinga“, – kalbėjo Gyvūnų globėjų asociacijos vadovė Jurgita Gustaitienė.
Praėjusiais metais gimusio lūšies patino koordinacija sutrikusi. Jis sunkiai valdo užpakalines kojas, vaikšto svyruodamas, griuvinėja.
Zoologijos sodo atstovai aiškino, kad ligos priežastys nėra aiškios. Tačiau jei pasitvirtintų spėjimai, sutrikimas kankintų mažylį visą gyvenimą.
„Darė rentgeno nuotraukas, kraujo morfologinius biocheminius tyrimus ir viskas normos ribose, diagnozė nėra tiksliai nustatyta ir yra įtariama, kad yra smegenėlių neišsivystymas. Jeigu tas pasitvirtintų, gydymo nėra. Šitas gyvūnas turės šitą sutrikimą visą savo gyvenimą“, – paaiškino Lietuvos zoologijos sodo vyriausiasis biologas Benas Noreikis.
Veisimui serganti lūšis netinkama, mat ligą gali paveldėti palikuonys. Eksponavimui reikėtų atskiro voljero, kurio nėra.
Bandyta ieškoti globėjų, tačiau tokių, kurie turėtų leidimus laikyti lūšį, neatsirado. Zoologijos sodo atstovai neslepia, kad svarstyta gyvūną užmigdyti. Esą negalint užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, toks sprendimas tinkamiausias.
Migdomas nebus
Zoologijos sodo darbuotojai mato, kaip žvėris kankinasi. „Jis pats gal ir nesupranta, kas jam negerai. Gali bandyti šokinėti, nepataiko, nukrenta negali įsikibti. Kartais iškyla klausimas, ar humaniška laikyti gyvūną tokiomis sąlygomis“, – svarstė B.Noreikis.
Gyvūnų asociacija neįgaliam plėšrūnui siūlė savo pagalbą. „Labiausiai suneramino, kad lūšies patinas migdomas dėl to, kad įstatymai neleidžia kažkam perduoti, bet mes pasiūlėme, kad gyvūnų globėjų asociacija ir gyvūnų klinika gali ją perimti gydymui, to įstatymai tikrai nedraudžia“, – dėstė J.Gustaitienė.
Lūšies užmigdymą aktyvistai prilygino eutanazijai. „Tai labai kraupu. Esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukiname. Šičia lygiai tas pats. Tai yra zoologijos sode atvestas lūšiukas, tai – zoologijos sodo atsakomybė. Lengviausia būdas – eutanazija, o ne užsiimti ilgu gydymo procesu ir reabilitacija“, – baisėjosi asociacijos narė Eglė Mulevičiūtė.
Aplinkos ministerijos sprendimus neįgalus gyvūnas nebus migdomas, o toliau gyvens zoologijos sode, kur bus stebima jo sveikata.
Gyvūnų mylėtojai siūlo tokį gyvūną rodyti ir lankytojams. „Mes neturėtume slėpti nuo visuomenės, kad ir gyvūnai būna sužaloti, kad ir paukščiai netenka sparnų.
Galbūt žmonės, žvejai palikdami tinklus, dažniau pagalvotų ir apie gulbę, kuriai vėliau prasideda kojos nekrozė, ar sužaloja praryti kabliukai.
Galbūt šalia mes turėtume turėti edukacinį centrą ir rodyti visuomenei, kad negalima vieno ar kito daryti“, – siūlė Gyvūnų globėjų asociacijos vadovė J.Gustaitienė.
Lūšys Lietuvos zoologijos sode veisiamos jau penkerius metus. Išveistos šešios lūšys, kurios po adaptacijos buvo išleistos į laisvę. Dabar zoologijos sode gyvena septynios lūšys.
Šie plėšrūnai gyvena iki dvidešimt metų.
