Viso pasaulio kino teatruose pradėtas rodyti filmas „Žuvytė Dorė“ („Finding Dory„) yra ilgai lauktas 2003 metais „Pixar“ kino studijos išleisto filmo „Žuviukas Nemo“ („Finding Nemo„) tęsinys.
Naujajame filme, kuris Lietuvos kino teatruose bus pradėtas rodyti nuo rugpjūčio 19 dienos, pasakojama žuvytės Dorės, labai pamėgtos herojės iš pirmojo filmo, istorija.
Šiame filme rodoma, kaip animuota vėliavinių arba kitaip – mėlynųjų chirurgų rūšies žuvytė Dorė keliauja iš vienos vandens aplinkos į kitą. Ji net mielai keliauja geriamą vandenį vežančio automobilio vandens bake, grindų plovimo kibire ar viešojo akvariumo vamzdynu.
Keliaudama Dori, kuri kenčia nuo trumpalaikės atminties praradimo, padedama Nemo, jo tėvo Marlino ir aštuonkojo Hanko, sugeba kai ką prisiminti iš savo ankstesnio gyvenimo.
Filmo premjera JAV prikaustė ypatingą žiniasklaidos dėmesį po to, kai gamtosaugininkai, jūrų biologai ir gyvūnų teisių gynėjai prakalbo apie grėsmę, kad po jo gali padaugėti norinčių laikyti šias mėlynąsias žuveles.
Grėsmė ir žuvims, ir rifams
Dauguma žuvyčių į jūrinius akvariumus vis dar patenka tiesiai iš laukinės gamtos. O jeigu mėlynieji chirurgai, tokie, kaip Dorė, išpopuliarės, prasidės jų masinis gaudymas, kuris būtų kenksmingas ir pačioms žuvims, ir koraliniams rifams.
Nerimą kelia ankstesnė patirtis. Štai kai prieš 13 metų kino ekranuose pasirodė filmas „Žuviukas Nemo“, smarkiai padidėjo žmonių, norinčių auginti jūrų klounus (tokios rūšies žuvelė yra filmuke pavaizduotas Nemo). Tai smarkiai sumažino gamtoje gyvenančių šių žuvyčių skaičių, rašo britų interneto naujienų portalas „The Conversation„.
Tyrimų rezultatai parodė, kad visame pasaulyje pradėjus rodyti žuvytės Dorės istoriją, naminių gyvūnėlių prekeiviai tikisi panašaus pardavimų padidėjimo, kaip ir po pirmosios filmo dalies pristatymo.
Išveisė nelaisvėje
Vienas šios gamtininkus neraminančios problemos sprendimo būdų yra laukines žuvis veisti akvariumuose.
Pavyzdžiui, neseniai dar buvo manoma, kad jūrų chirurgų neįmanoma veisti akvariume. Tačiau 2016 metų liepos pabaigoje, organizacija „Rising Tide Conservation“, kurios tikslas yra apsaugoti koralinius rifus, ir Floridos universitetas paskelbė, kad pirmą kartą jie sugebėjo šias žuvis veisti nelaisvėje, praėjus 52 dienoms po sugavimo.
Pranešime spaudai skelbta, kad šio 6 metus trunkančio projekto tikslas yra surasti alternatyvą laukinėje gamtoje gyvenančių žuvyčių gaudymui.
Viskas gerai, bet...
Viskas skamba lyg ir neblogai, išskyrus faktą, kad šį projektą remia fondas „SeaWorld-Busch Gardens Conservation“. Šios organizacijos viešasis įvaizdis ir pelnas nukentėjo po 2013 metų, kai buvo išleistas dokumentinis filmas „Juodžuvė“ („BlackFish„), apie apie nelaisvėje auginamą simpatišką orką vardu Tilikumas, nužudžiusią keletą savo prižiūrėtojų.
Ši orka buvo laikoma JAV vandens gyvūnijos parko „SeaWorld“ akvariume.
Investuodama į „Rising Tide“ iniciatyvą ir dalyvaudama žydrųjų jūros chirurgų veisimo kompanijoje „SeaWorld“ greičiausiai bando ištaisyti sugadintą reputaciją, save visuomenei pristatydama, kaip organizaciją, kuri rūpinasi gyvūnų išsaugojimu, o nėra tiesiog pramogų korporacija ir teminis vandens gyvūnijos parkas.
Svarbi detalė yra ta, kad ši kompanija kelerius metus priklauso „Disney“ kompanijai ir „Pixar“ studijai, sukūrusiai filmą „Žuvytė Dorė“.
„Disney“ bando perkurti sugadintą „SeaWorld“ įvaizdį, parodyti ją, kaip organizaciją, besirūpinančią gamta. Todėl 2008 metais „SeaWorld“ dalyvavo kuriant „Disney Nature“. Tai – pusiau nepriklausoma kino studija, kurianti dokumentinius filmus apie gamtą, kurie dažniausiai išleidžiami kasmet per Žemės dieną. Kompanija „SeaWorld“ taip pat peržiūrėjo savo darnos strategiją.
Tačiau „Disney“ pastangos taisyti „SeaWorld“ įvaizdį spaudos jau buvo praminti „žaliuoju plovimu“ (terminas, kilęs nuo posakio „smegenų plovimas“). Panašu, kad „Disney Nature“ filmais bandoma suderinti tai, ką ši kompanija vadina „gamtiškumu“, tapimu žalesniais, ir norą pelnytis. Pavyzdžiui, patyrusi spaudimą atkreipti dėmesį į tai, kaip po filmo „Žuvytė Dorė“ išleidimo bus paveiktos mėlynųjų chirurgų populiacijos gamtoje, kompanija „Pixar“ išleido atsisiunčiamą gidą, kaip auginti tokias žuvytes namų sąlygomis.
Šį gidą sunku surasti ir, aišku, jame nekalba apie tai, kad mėlynųjų chirurgų apskritai negalima laikyti kaip naminių gyvūnėlių. Šią informacija nustelbia „Disney“ filmo reklama ir įvairios su tuo susijusios prekės.
„Mažoji Dorė“
Žinutės, pasiekiančios visuomenę apie mėlynuosius chirurgus, kelia nerimą. Žiniasklaida be paliovos skleidžia informaciją apie šių žuvyčių veisimą nelaisvėje (jos net vadinamos, „mažosiomis Dorėmis“) ir džiaugiasi techniniu sprendimu, leidžiančiu įsigyti „darnią“ Dorę.
Tačiau nuslepiami faktai, kad bandant pradėti nelaisvėje veisti mėlynuosius chirurgus daug žuvyčių žuvo, ir, kad sugautų ir nelaisvėje veisiamų mėlynųjų chirurgų gyvenimo trukmė sutrumpėja, net ir laikant žuveles geromis sąlygomis.
Gyvendami nelaisvėje jie nėra tie gražūs atmintį prarandantys animacinio filmuko veikėjai. Bet visa tai pamirštama, kai skelbiama informacija apie „darnias“ Dores, kurias greitai bus galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse.
