Portalas lrytas.lt pasiteiravo Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos Jolantos Rimšaitės, kuri paaiškino, kad tai – lakiai, lašalų (lot. – Ephemeroptera) būriui priklausantys vabzdžiai.
Šie gyvūnai, anot specialistės, yra vieni seniausių ir primityviausių vabzdžių pasaulyje – jie buvo plačiai paplitę akmens anglies (karbono) periode, t. y. daugiau kaip prieš 250 milijonų metų.
Pasak mokslininkės, nuotraukose užfiksuoti vabzdžiai yra „subimago“ stadijoje, mat jų sparnai yra neskaidrūs.
Šalia vabzdžių esančios tarsi geltonos „kruopos“ – tai kiaušinėlių paketai, kuriuos patelės nesėkmingai išbarstė ne į vandenį, o pakrantėje.
Lašalų lervos, dar vadinamos nimfomis, priklausomai nuo rūšies, gyvena tekančio ar stovinčio vandens telkiniuose. Lervų vystymosi trukmė – nuo 6 mėnesių iki 3 metų. Vienų lašalų lervos gyvena įsiraususios į dugno dumblą, kitos laisvai plaukioja vandenyje ar gyvena tarp tankios povandeninės augalijos, minta augaliniu maistu, kitos yra plėšrios.
Tačiau lervos, kaip ir suaugę vabzdžiai, žuvę ir įkritę į vandenį, yra mėgstamas žuvų maistas.
Vienadieniai vabzdžiai
Tai, jog šie vabzdžiai aptinkami dideliais spiečiais, anot mokslininkės, vadinama jų gyvenimo strategija. „Lašalai gyvena labai trumpai, svarbu, kad jie išsiristų dideliais kiekiais vienu metu, patelės susitiktų su patinais ir susiporuotų“, – aiškino J. Rimšaitė.
Lašalai yra vieninteliai šiuolaikiniai vabzdžiai turintys dvi sparnuotąsias vystymosi stadijas – lervos virsta spanuotaisiais „subimago“, kurių sparnai yra neskaidrūs, o „subimago“ dar kartą neriasi ir išsinėręs suaugėlis „imago“ turi skaidrius sparnus.
Suaugę vabzdžiai išsineria iš plūduriuojančių vandens paviršiuje lervų ar išropojusių augalų stiebeliais virš vandens paviršiaus lervų. Tuomet išsineria blyškių spalvų, matiniais sparnais „subimago“, kurie labai greitai vėl neriasi ir virsta lytiškai subrendusiais suaugusiais vabzdžiais. Suaugėlių kūnas labai gležnas, švelnus ir trapus.
Suaugusių lašalų gyvenimas skirtas „vestuvėms“. Suaugę lašalai gyvena labai trumpai – nuo kelių valandų iki kelių dienų, todėl šie vabzdžiai kartais vadinami vienadieniais. Kartais patelės nespėja virsti suaugusiomis.
Virš vandens paviršiaus vyksta „vestuviniai šokiai“ – specifinis skraidymas aukštyn ir kritimas planiruojant žemyn, poruojasi patinai su patelėmis ore. Apvaisintos patelės kiaušinius deda į vandenį ir žūva.
Švaraus vandens indikatoriai
Daugelio rūšių lervos labiau mėgsta švarius vandenis. „Todėl reikia pasidžiaugti, kad jų yra daug, nes stipriai užterštuose upėse lašalai neišgyvena“, – teigė mokslininkė J. Rimšaitė.
Lakiai Lietuvoje gyvena didelėse upėse, pavyzdžiui, Neryje ir Nemune.
Šie vabzdžiai yra jautrūs „šviesos taršai“ – miesto apšvietimo, reklamos šviesoms, kurios traukia vabzdžius ir jie išbarsto kiaušinius ir žūva pakrantėje, sausumoje. Skraido daugiausiai vakare ir naktį. Lakiai visiškai nepavojingi žmonėms, gyvūnams, augalams
Europoje gyvena 339 rūšių ir porūšių lašalai, Lietuvoje registruota 57 rūšys (Fauna Europaea duomenimis).
