Toks netikėtas gebėjimas buvo pademonstruotas per eksperimentus
su spjaudalėmis, kurios garsėja tuo, kad skraidančius vabzdžius,
kuriais minta, numuša taikliai paleista vandens čiurkšle.
Per eksperimentus užuot taikiusios į vabzdžius, šios
ešeržuvių būriui priklausančios žuvys buvo išmokytos spjaudyti
į žmonių veidų atvaizdus kompiuterio monitoriuje prie jų
akvariumo.
Iš pradžių žuvys buvo supažindintos su dviem veidais ir
išmokytos spjaudyti į vieną iš jų mainais į apdovanojimą
maistu.
Tada mokslininkai aiškinosi, ar šios žuvys atpažins tą veidą
tarp 44 naujų veidų ir spjaus į jį.
Ir daugiau kaip 80-čia proc. atvejų žuvys nesuklysdavo.
„Net kai atlikdavome tai su veidais, kurie potencialiai buvo
sunkiau (atpažįstami), nes buvo nespalvoti ar (su) standartizuota
galvos forma, žuvys vis tiek sugebėdavo surasti tą veidą, kurį
buvo išmokytos atpažinti“, – sakė viena studijos autorių Cait
Newport iš Oksfordo universiteto zoologijos
departamento.
Žmonių veidų atpažinimas yra stebėtinai sunki užduotis,
sakė ji.
Kadangi mes turime dvi akis virš nosies ir burnos, atpažinimas
priklauso nuo kartais labai subtilių skirtumų identifikavimo.
„Buvo iškelta hipotezė, jog ši užduotis yra tokia sunki, kad
ją gali atlikti tik primatai, kurie turi dideles, sudėtingas
smegenis“, – sakė C.Newport, kurios tyrimas buvo aprašytas
žurnale „Scientific Reports“.
Tačiau spjaudalės sugebėjo ją atlikti net ir neturėdamos
neokortekso – vėliausiai išsivysčiusios smegenų dalies. Žmonių
neokorteksas yra atsakingas už jutiminį suvokimą ir kalbą.
Paukščiai, kurie, kaip neseniai buvo atrasta, irgi turi
neokorteksą, taip pat gali atpažinti žmonių veidus.
„Žuvų smegenys paprastesnės nei žmonių ir visiškai neturi
tos smegenų dalies, kuria žmonės naudojasi veidų atpažinimui“,
– sakė C.Newport.
„Nepaisant to, daug žuvų demonstruoja įspūdingą vizualinį
elgesį ir todėl yra tobuli objektai bandymams (siekiant
išsiaiškinti), ar paprastos smegenys gali atlikti sudėtingas
užduotis“, – pridūrė ji.
