Portalui lrytas.lt Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė yra pasakojusi, kad Lietuvoje egzistuoja trisdešimt šešios rūšys uodų.
„Vieni yra didesni, kiti mažesni. Kai kurie skraido patalpose, kiti daugiau miške. Specialistai mato, kad vieni turi ant kojų baltus žiedelius, kiti neturi. Vienų sparnai su dėmelėmis, kitų be“, – tikino specialistė.
Jei vasara drėgna, bus ir dar daugiau
Daugiausia uodų pastebima gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Jeigu būna lietinga vasara, antras bumas būna liepos gale – rugpjūčio pradžioje.
Ne paslaptis, kad didžiausia uodų koncentracija aptinkama prie pelkių. Kai kurie uodai skrenda tiktai kilometrą nuo savo veisimosi vietos. Todėl daug uodų būna pelkėje ir kilometrą aplink ją. Mieste pelkių nėra, bet yra visokių statinių, pripiltų vandens, kitų šlapių vietų. Jiems nebūtina didelė pelkė, užtenka ir mažos balos.
Kaip aiškino specialistė, patelės gyvena apie mėnesį ar net šiek tiek ilgiau. Patinai – trumpiau. Tačiau per vieną mėnesį patelė padeda apie keturias dėtis, o vienoje – apie šimtą kiaušinėlių. „Visi vabzdžiai labai sparčiai veisiasi, musės – dar sparčiau“, – pridūrė mokslininkė.
Dauginasi sparčiai ir perneša ligas
Per savo visą gyvenimą uodas gali pasimaitinti iki šešių kartų. Jis pasimaitina, po savaitės padeda kiaušinius, tada vėl nori kraujo. Bet jeigu maitinantis jam kas nors sutrukdys, jis nuskris ir eis kitą kartą maitintis.
Anot R. Bernotienės, uodai perneša ligas. Tačiau mūsų platumose tai tik keletas virusų, ir jie nėra mirtinai pavojingi. Pietų Europoje yra pernešami ir rimtesni virusai – vakarų Nilo karštinė, Dengė karštinė.
Tie virusai, kuriuos uodai platina mūsų platumose, turi daugiau mokslinę reikšmę, ne praktinę. Jie sukelia nebent laikiną sveikatos pablogėjimą. Viena iš versijų yra, kad kūdikių tridienė karštinė gali būti sukelta būtent tų virusų. Vėliau pasveikstama, įgyjamas imunitetas, ir daugiau nebesusergama. Pavyzdžiui šiuo metu itin aktualu tai, kad Pietų Amerikoje ir po visą pasaulį jau plinta ir kitas, itin pavojingas uodų pernešamas Zikos virusas.
Kodėl niežti?
Niežėjimą sukelia tai, kad uodas įkąsdamas įleidžia savo seiles. Seilėse yra medžiagų, kurios suskystina kraują, anestezuoja. Tos svetimos medžiagos ir sukelia vietinę organizmo reakciją, kuri pasireiškia niežuliu.
Paburkimas arba patinimas būna beveik nuo visų vabzdžių įkandimo. Visais atvejais tai vabzdžių seilių sukelta reakcija. Nuo mašalų labiau tinsta, uodų labiau niežti, kitų vabzdžių lieka tiktai nedidelė dėmelė, bet vis vien matosi, kur vabzdys buvo įkandęs. Seilės vabzdžiams reikalingos visų pirma, kad mes nepajustume, kaip jie kanda, o antra – kad kraujas krešėdamas neužkimštų vabzdžio vidaus organų, todėl jis yra atskiedžiamas.
Kaip apsisaugoti nuo uodų?
Purškalai – turbūt pats praktiškiausias būdas. Patalpas galima apsaugoti tinkleliais.
Skirtingi repelentai efektyviai veikia nuo pusvalandžio iki 8-10 valandų, dažniausiai vidutiniškai 4-6 valandas. Efektyvumą lemia repelento rūšis, naudojimo būdas, taip pat aplinkos sąlygos: temperatūra, drėgmė, vėjas. Uodai bijo citrinžolių, citrininių eukaliptų, rozmarinų, bazilikų, čiobrelių,
arbatmedžio, gvazdikėlių eterinių aliejų kvapo.
Repelentinėmis savybėmis taip pat pasižymi ir kamparas. Renkantis repelentus, patartina ieškoti tokių, kurių sudėtyje yra būtent šių medžiagų. Paskutiniuoju metu itin populiarėja priemonės, kurių sudėtyje yra DEET (N,N-dietil-m-toluamido) medžiagos. Ją sukūrė Amerikos mokslininkai kariams, tarnavusiems Vietname ir Pietryčių Azijoje, kur itin gausu įvairiausių rūšių uodų, mašalų. Tai itin stipriomis repelentinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga.
Kaip numalšinti niežulį?
Jei uodų atakų išvengta nebuvo, niežulį apmalšinti galima specialiomis priemonėmis, skirtomis naudoti po įkandimo (pastarosios mažina uždegimą, niežulį, skausmą ir tinimą), arba naudojantis liaudies išmintimi. „Pirmiausia uodų sukandžiotas vietas patarčiau nuplauti vėsiu vandeniu, nusausinti.
Skaudamas, perštinčias vietas galima patepti kokiu nors dezinfekuojamuoju tepalu, ant jų uždėti ledo gabalėlį ar šaldantį kompresą. Skausmą ir niežulį efektyviai malšina spiritinis medetkų žiedų antpilas, pelyno, mėtos, gysločio lapai.
Jei uodo ar kitokio vabzdžio įkastoje vietoje atsirado išbėrimų, plinta stiprus tinimas, vargina aštrus skausmas, ir ypač jei pakilo temperatūra, skauda galvą, pykina, vemiama ar viduriuojama, vertėtų kreiptis į medikus. Visi šie, išvardintieji simptomai dažniausiai atsiranda po įkandimo praėjus keliomis minutėms ar valandoms.
