Pagrindinis skirtumas – išvaizda
Lietuvoje gyvena dvi gyvačių šeimos: geltonskruostis žaltys, lygiažvynis žaltys ir paprastoji angis, kuri yra nuodinga. Žaltį lengva pažinti iš jo išvaizdos: jis yra tamsaus atspalvio, o ant jo galvos yra geltonos dėmelės, dar vadinamos „ausytėmis“. Rečiau sutinkamas lygiažvynis žaltys yra pilkai žalsvo atspalvio, jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Šios rūšies gyvatės randamos miškuose, prie vandens telkinių, kur jiems lengviau sumedžioti varles.
Tuo tarpu angys gyvena atokesnėse smėlėtose vietose. Jos yra tamsaus atspalvio, raštuotos, ant nugaros matyti blizgančios rombo formos dėmės.
„Be įprastų skirtumų, skiriasi jų akių vyzdžiai. Žalčių vyzdžiai apvalūs, o angies smailūs. Tačiau tam, kad gyvatei tiesiai į akis pasižiūrėtum, turi būti labai drąsus“, – juokavo VU Zoologijos katedros laborantas Tadas Bujanauskas.
Ką daryti susidūrus?
Pasak specialisto, tiek žalčiai tiek angys nėra labai pavojingi, didžiausia grėsmė, jog gyvatė įgels gindama savo jauniklius arba jei ant jos žmogus netyčia užmins. Žaltys yra nepavojingas, jis savo aukas žudo smaugdamas, o įkasti gali tik išsigandęs. Šios rūšies gyvatės paprastai šildosi saulėje: šalia tvenkinių ar kitose saulėtose teritorijose, tačiau išvydus jas nereikėtų išsigąsti.
„Jei įsitikinote, jog prieš jus tikrai yra žaltys, galite nesibaimindami jį paimti į rankas, tuomet nereiks ir papildomos pagalbos kviestis“, – teigė T.Bujanauskas.
Žalčiai taip pat kartais plaukioja vandens telkiniuose, tačiau tai daro iš reikalo, besislėpdami ar jausdami pavojų, tuo tarpu angys vandenyje plaukioja retai. Su gyvatėmis susidūrus vandenyje taip pat nereikėtų baimintis, tiesiog palaukti, kol roplys nuplauks tolyn nuo jūsų. Tačiau, jei šalia jūsų esantys žmonės jaučiasi itin nepatogiai, reikėtų kviestis pagalbos susisiekus su gyvūnų globos specialistais.
„Žmonių, besikreipiančių dėl susidūrimo su gyvatėmis, pasitaiko itin retai. Yra pasitaikę situacijų, kai susiduria su dideliais kiekiais žalčių, tuomet skambina mums ir klausia, kaip juos išgyvendinti“, – pažymėjo Lietuvos gamtos fondo komunikacijos specialistė Julija Petrošiūtė.
Kad žmonėms šie ropliai kelia įvairiausių emocijų, pašnekovė įsitikino organizuotose roplių ir varliagyvių fotografijų parodose. Išvydę nuotraukas, vyresnio amžiaus žmonės pasakodavo įvairiausias istorijas iš vaikystės, kaip kankindavo angis ir kad jos yra blogio įsikūnijimas.
„Gyvačių nereikia nekęsti ar jų žaloti, tereikia vengti susidūrimo su jomis ir tiek“, – pridėjo J.Petrošiūtė.
Nereikėtų bandyti prisijaukinti
Užklydęs žaltys į gyvenamųjų namų ar sodybų kiemus ne visuomet gąsdina. Pasitaiko žmonių, kurie žalčių jauniklius maitina pienu ir bando prisijaukinti.
„Dažnai žmonės bando prisijaukinti užklydusius ežiukus, tą patį daro ir su žalčiukais, tačiau tai nerekomenduotina, nes pienas trikdo žalčio virškinimą“, – pasakojo T.Bujanauskas.
Specialistas pridėjo, jog reikėtų prisiminti, kad ropliai nėra žinduoliai ir šiltų emocijų jie nejaučia, todėl jei su gyvate bus netinkamai pasielgta ji gali ir įkasti, nesvarbu ar ją buvo bandyta prisijaukinti keletą metų.
Ropliai simpatijų ir prisirišimo žmogui nejaučia, jie lieka vieno vietoje tik dėl to, jog jiems tai yra patogu.
Skiriasi įkandimai
Dažniausiai gyvatės įkanda netyčia ant jų užmynus, todėl lankantis miškuose rekomenduojama eiti su auliniais batais, tuomet gyvūnui nepavyks įgelti. Bet jei įvyko toks nelaimingas atsitikimas ir žmogus nepastebėjo, kokia gyvatė jam įkando, atskirti ją galima iš žaizdos žymių: žaltys turi daug smulkių dantų, tad ant galūnės matysis dantų juosta, o vietoje, kurioje įkando angis bus dvi nedidelės žymės.
„Kadangi žaltys nuodų neturi, jo įkandimas yra sausas, tačiau dėl jo žmogus jaučia skausmą, gali grėsti infekcija. Tuo tarpu, įgėlus angiai ir jai įšvirkštus nuodus, žmogui padažnėja širdies plakimas, jaučiamas silpnumas, gali kankinti vėmimas, viduriavimas, sugeltos vietos tinimas“, – pasakojo LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus.
Sunkiais atvejais, jei žmogus alergiškas, jis gali ir numirti nuo angies įkandimo, tačiau Lietuvoje kol kas nėra užregistruotas nei vienas toks atvejis.
Blogai suteikiama pirmoji pagalba
Gydytojas pripažino, dažnai žmogaus būklė pablogėja, ne dėl gyvatės įkandimo, bet dėl netinkamai suteiktos pirmosios pagalbos. Vyrauja nuomonė, jog būtina iščiulpti roplio nuodus, tačiau tai padaryti galimybių beveik nėra, be to, gelbėtojui taip pat kyla gana didelis pavojus, jei jo burnoje yra kokių nors žaizdelių.
„Jei žmogui įkando į ranką, reikia ją parišti skarele neužspaudžiant įkandimo vietos, jei sužeista koja, ją sutvirtinti šaka ir laikyti ištiestą bei nejudinti. Jei po ranka žmonės turi ledo, reikėtų jį pridėti prie žaizdos, ligoniui duoti atsigerti vandens“, – teigė J.Šurkus.
Įkandimai – retas atvejis
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės duomenimis, šią vasarą pasitaikė du gyvatės įkandimais besiskundžiantys pacientai. Kauno klinikų darbuotojai sulaukė šiek tiek daugiau pacientų: dviejų suaugusiųjų ir vieno vaiko. Į Klaipėdos universitetinės ligoninės priimąjį šią vasarą atvyko tik vienas pacientas, kuriam buvo įkasta į koją.
Nors įkandimų atvejų nedaug, tačiau tarp jų pasitaiko ir kurioziškų situacijų: klaipėdiečiai prisiminė juokingą įvykį nutikusį praėjusiais metais, kai į ligoninę atvyko įkaušęs vyras sutinusia burna.
„Gerokai apsvaigęs vyriškas tampė angį už uodegos ir net mėgino ją pabučiuoti. Toks nuotykis vyrui baigėsi sutinusiu veidu ir apsilankymu ligoninėje, tačiau galiausiai pacientas pasveiko ir buvo išrašytas namo“, – pasakojo priėmimo skyriaus vedėjas Stanislovas Petreikis.
