Į įvykio vietą buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.
Pasak Operacinio vadovavimo skyriaus budinčio pareigūno, toks atvejis – trečias per 14 metų jo karjerą.
Ugniagesiai nuvyko į maudyklą, bet bebras jau buvo pasprukęs. Specialistai turėjo specialų narvą, kitų įrankių.
„Žmonės sakė, kad bebras sukiojosi prie tilto, o tėvai saugojo savo vaikus, nes bijojo, kad įkąs. Bet niekam bebras neįkando ir nepuolė. Ugniagesiai nieku rnerado namelio, tad nusprendė, kad žvėrelis tiesiog atklydo“, – sakė Operacinio vadovavimo skyriaus budintis pareigūnas.
Bebrai yra vieni stambiausių mūsų krašto graužikų. Sveria apie 20–30 kg, kūno ilgis – 1,5 metro. Bebrai gyvena apie 15 metų. Bebro kūnas aptakios formos, apaugęs tankiu, vandeniui nepralaidžiu kailiu. Turi stiprius, oranžinės spalvos priekinius dantis, kuriuos nuolat turi galąsti ir dilinti.
Nors paplitę visoje Lietuvoje, vienu metu dėl vertingo kailio, mėsos, o ypač – delikatesu laikomos uodegos ir muskusinių liaukų išskyrų, dar vadinamų sruogliais, kurie, kaip buvo manoma, turi gydomųjų savybių, buvo beveik išnaikinti. Bebrai gyvena drėgnose, miškingose teritorijose, pelkių, ežerų, upių pakrantėse išraustuose urvuose. Jei nėra galimybės išrausti urvo, tuomet bebrai iš šakų, žolių, dumblo pasistato trobeles.
Tose vietose, kur vandens lygis kinta, bebrai stato užtvankas. Sugrūdę į vandens telkinio dugną storas šakas, jie jas apipina smulkesnėmis šakomis, žolėmis, nendrėmis, dumblu, o visą statinį dar sutvirtina iš vandens telkinio dugno iškeltais akmenimis. O jei užtvankos suardomos, netrukus jas suremontuoja. Bebrai gyvena šeimomis, o savo teritoriją aršiai gina, trobeles bei užtvankas stato tiek patelės, tiek patinai. Šie graužikai aktyviausi naktimis ir vakarais.
Minta tik augaliniu maistu – vasarą įvairiomis žolėmis, žiedais, lapeliais, ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį – medžių žieve, šakelėmis, šakniagumbiais. Žiemai bebrai kaupia maisto atsargas – gluosnių, drebulių, beržų ar lazdynų žieves. Kiek rečiau – kitų medžių, pavyzdžiui, juodalksnių. Kaip ir kiti graužikai ar žoliaėdžiai, bebrai turi nemažai priešų. Bene pavojingiausi jiems – vilkai, lapės, lūšys ir kiti plėšrūnai. Nemažai jų ir sumedžiojama, tačiau išnykimas jiems negresia.
