Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, šie žvėrys
priskirti saugomoms rūšims, ūkininkų patiriama žala yra
kompensuojama.
Vilkų padarytą žalą atlygina savivaldybė pagal Savivaldybių
aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytą
tvarką. Ūkininkai ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi
pranešti savo seniūnijai apie patirtą žalą ir paprašyti ją
įvertinti ir atlyginti. Gavęs tokį pranešimą, seniūnas privalo
tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per
septynias dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus,
kai reikia daugiau laiko jos dydžiui nustatyti. Žalą apskaičiuoja
savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių
skaičiavimo komisija pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos
žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui
apskaičiavimo metodiką.
Išimtiniais atvejais, kai vilkų daroma žala yra labai didelė,
jos gali prašyti Aplinkos apsaugos agentūros išduoti specialų
leidimą sumedžioti šiuos žvėris dar neprasidėjus nustatytam jų
medžioklės laikui ten, kur tai būtina. Pagal Medžioklės taisykles
vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15-ąją ir tęsiasi iki
balandžio 1 dienos.
Ministerija pabrėžia, kad vilkų daroma žala būtų gerokai
mažesnė, jeigu visi ūkininkai reikiamai pasirūpintų savo gyvulių
apsauga. Pasak aplinkosaugininkų, nesaugoma avis – lengvas grobis
vilkui. Naktį avys ir veršeliai turėtų būti laikomi tvartuose, o
galvijai suginti į saugius aptvarus. Šiuose įrengus specialias
tvoras, elektrinius piemenis ir signalizacijos sistemas, pavojus
gerokai sumažėtų.
Tokias priemones plačiai taiko Prancūzija, Slovakija, Lenkija ir
kitos Europos valstybės.
