Naujausi tyrimai įrodė, kad jie yra atradę ir genialų būdą bendrauti.
Pasirodo, banginiai tarpusavyje bendrauja tam tikro dažnio ir sekų pliaukšėjimais liežuviu, vadinamais kodomis.
Kaip parodė naujausias tyrimas, šios kodos labai skiriasi, priklausomai nuo to, iš kurio vandenyno yra kilęs banginis. Kitaip sakant, skirtingose vietose gyvenantys banginiai kalba skirtingai. Kaip ir žmonės, banginiai turi akcentus.
Tyrimo, kurio rezultatai buvo paskalbti žurnale „Royal Science Open science“, metu buvo stebimas kašalotų grupių, gyvenančių Karibuose, prie Dominkos salos krantų, bendravimas.
Kadangi kašalotai patinai yra atsiskyrėliai, jie nėra geras šaltinis tokiam stebėjimui. Tad tyrimo vadovas, Arhuso Universiteto Danijoje daktaras Shane'as Gero tyrė kodas, skleidžiamas kašalotų patelių ir jų jauniklių.
Anksčiau Sh.Gero praleido 8 metus, stebėdamas šią kašalotų grupę, taigi jis buvo labai gerai susipažinęs su jos socialiniais ryšiais. Kašalotų „pokalbius“ jis įrašinėjo 6 metus ir taip surinko kol kas didžiausią banginių bendravimo kolekciją.
Sh.Gero ir jo komanda tyrė šiuos pokalbius, surūšiuodami juos pagal pliaukštelėjimų liežuviu skaičių ir pagal laiko tarpą tarp kiekvieno pliaukštelėjimo. Jie nustatė 21 kvietimo tipą.
Dviejų rūšių kvietimai sudarė net iki 65 proc. visų bendravimo įrašų.
Paaiškėjo, kad kiekvienas kašalotas, nesvarbu kokiai socialinei grupei jis priklausė, naudojo vieną iš šių dviejų bendravimo būdų, taip identiškai, kad mokslininkai, net ir naudodamiesi kompiuteriais, negalėjo to atskirti.
Dar daugiau – tie du bendravimo būdai „mažiausiai 30 metų naudojami šioje banginių populiacijoje“.
Mokslininkai nustatė ir tai, kad šie du bendravimo būdai nėra sutinkami kitur, sakykime, Ramiajame vandenyne, gyvenančių kašalotų populiacijose. Vadinasi, toks bendravimas yra perduodamas kultūriškai tik iš kartos į kartą.
Surinkti duomenys taip pat parodė, kad paaugliai kašalotai ir jaunikliai naudojo daugiau kodų tipų. Tai reiškia, kad standartizuotos kodos (kitaip tariant, bendrinė kalba) veikiausiai yra išmokstamos su laiku.
Sh.Gero teigė, kad toje teritorijoje gyvenančių ir bendraujančių kašalotų kodos skiriasi nuo kitų jų skleidžamų šaukinių, tokių kaip bendravimo tarp individų ir bendrų šeimos kodų.
Toks daugiasluoksniškas ir įvairus kašalotų bendravimas, atitinka socialinio sudėtingumo hipotezę, pagal kurią rūšys, turinčios sudėtingas socialines struktūras, bendraudamos naudoja sudėtingesnius metodus.
Ar banginių bendravimas yra toks pat sudėtingas kaip ir žmonių, atsakyti sunku.
Nesvarbu, kiek laiko tokie žmonės, kaip Sh.Gero, praleistų tyrinėdami banginius (o jis tyrinėdamas banginius praleido tikrai daug laiko), pasirodo, kad jų tarpusavio ryšiai mums išliks paslaptingais, nebent išmoktume banginių kalbą.
