Tačiau jūrų gyvūnijos ekspertai nerado būdų, kaip juos nugabenti į gilesnius vandenis, mat tamsiu paros metu buvo apsunkinti gelbėjimo darbai, o po praėjus 12 valandų nuo išplovimo į krantą, banginių gelbėti nebeverta.
Pasak jūrų gyvūnijos specialistų iš Jūrų ekologijos centro, būrys kašalotų Šiaurės jūros vandenyse prie Olandijos krantų – retas reiškinys.
Vos tik banginiai buvo pastebėti, paplūdimys buvo uždarytas ir pašaliniai į jį nebuvo įleisti. Taip buvo siekta kuo mažiau trikdyti ant seklumos užplaukusiems banginiams.
Tačiau kol kas mokslininkai neranda paaiškinimo, kodėl banginiai užplaukė ant seklumos.
Kaip ir tikėtasi, gyvūnai vėliau rasti negyvi išplauti į krantą. Šiuo metu banginių gaišenos šalinamo nuo pakrantės.
Sausio 8 dieną į Šiaurės jūroje esančią Vangerugo salą, priklausančią Vokietijai, buvo išplauti dar du kašalotai.
Kašalotai – didžiausi dantis turintys jūrų plėšrūnai. Suaugusių individų ilgis siekai 20 metrų, svoris – apie 50 tonų. Kašalotai daugiausia maitinasi galvakojais moliuskais, gyvenančiais jūros dugne.
Žmonės medžioja kašalotus nuo pat to laiko, kai ėmė plaukioti jūromis. Dėl vertingų taukų ir spermaceto kašalotai buvo negailestingai naikinami nuo 1750 iki 1850 m. 1963 m. buvo sumedžioti 35 000 šių banginių. Sužeidus vieną kašalotą, instinktyviai prie jo suplaukia visą banginių grupė.
