Šie milžiniški vabzdžiai, galintys užaugti net iki trijų centimetrų, laikomi didžiausiomis pasaulyje bitėmis. Ne mažiau įdomus yra ir jų nešamas medus.
Raudonos spalvos medus, kurį šios bitės neša, nepanašus į jokį kitą medų, kurį galima nusipirkti turguje ar parduotuvėje.
Jis turi ypatingų psichoaktyvių savybių, kurias vietiniai Nepalo ir Kinijos gyventojai labai vertina, kaip priemonę, padedančią išgydyti įvairius sutrikimus, tokius, kaip diabetas, nepakankamas seksualinis pajėgumas, hipertenzija ir panašiai.
Tačiau surasti šio reto medaus nėra paprasta. Be to, kad tenka susidurti su bitėmis, kas jau yra pavojinga, tenka kopti į Himalajų viršūnes, nes spiečiai yra aukštai, ant Himalajų viršukalnių briaunų.
Jų aukštis virš jūros lygio yra didesnis nei 2 500 metrų. Vadinasi, vienas neteisingas žingsnis gali būti mirtinas.
Kopinėti tokį medų, nepaisydami pavojaus gyvybei, išdrįsta tik gurungų genties žmonės, kurie dažnai vadinami „medaus medžiotojais“. Šio reto medaus rinkimas jiems yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Himalajų bičių aviliai gali būti iki 1,5 m skersmens. Kiekviename jų gali būti sukaupta iki 60 kg medaus. Tai – įspūdingas derlius.
Medus kopinėjamas vos dukart per metus: pavasarį ir rudenį.
Manoma, kad dėl regione tuo metu pagausėjusio gėlių kiekio pavasarį surinktas medus turi nepalyginamai stipresnį poveikį ir todėl ši mistinė substancija tada yra labiausiai ieškoma.
