Šiai problemai spręsti, Lietuvos ornitologų draugija kartu su aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo operatoriumi AB „Litgrid“, 2014 metais pradėjo bendrą ES aplinkos finansinio instrumento „LIFE+“ projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“.
Aukštos įtampos elektros perdavimo bei skirstomųjų tinklų laidai mūsų aplinkoje, mums jau tapo tokie įprasti, kad mes jų dažnai net nebepastebime. Tačiau pasižiūrėjus atidžiau, neretai mūsų kraštovaizdis primena voro supintą tinklą, kuris šiuo atveju pražūtingas ne vabzdžiams, o kitiems skraidantiems gyvūnams – paukščiams.
Gandrai, gervės, gulbės, žąsys, plėšrieji paukščiai bei kiti stambesni ir mažiau vikrūs sparnuočiai, neretai tampa šių žmogaus sukurtų statinių aukomis. Vieni jų – žūva ar lieka sužaloti skrydžio metu susidūrę su laidais, kiti – įvykus trumpajam jungimui, tačiau abiem atvejais žala ornitofaunai ir elektros tiekėjams yra akivaizdi. Projekto metu yra taikomos net kelios apsaugos priemonės: specialių šakučių trukdančių nutūpti ant elektros stulpų įdiegimas, į lėkštutes panašių apsaugų skirtų apsaugoti nuo trumpojo jungimo įrengimas, bei laidų vizualizacijos priemonės – specialių pakabukų ir spiralių kabinimas ant elektros laidų. Pastaroji priemonė jau pernai metais buvo pradėtai taikyti ir Kauno mieste.
Pastačius Kauno hidroelektrinę, Nemuno upė miesto teritorijoje tapo pačia svarbiausia žiemojančių vandens paukščių vieta žemyninėje Lietuvos dalyje. Šaltomis žiemomis, kai kitus vandens telkinius sukausto ledas, čia susirenka iki 10 tūkstančių vandens paukščių, kurie siekia sėkmingai peržiemoti neužšalusioje upės vagoje.
Tačiau Nemuno upę miesto teritorijoje aukštos įtampos elektros laidai kerta net 3 vietose. Žiemos metu ieškodami maisto, vandens paukščiai neretai perskridinėja Nemuno upės ruožu, skrisdami neaukštai virš jos vagos. Dėl šios priežasties, dalis jų skrydžio metu neišvengiamai susiduria su elektros laidais, o po susidūrimo neretai ir žūva. Kadangi laidai labiausiai pavojingi stambesniems sparnuočiams, kurie nėra tokie manevringi, kaip mažesni vandens paukščiai, labiausiai nuo jų nukenčia gulbės.
Gyventojų, kurie neretai lankosi prie upės ir stebi čia žiemojančius paukščius duomenimis, vaizdai kai gulbės atsitrenkia į laidus arba jau negyvi paukščiai nešami srovės – yra nereti.
Todėl dar 2014 metais, vienoje iš tokių vietų, kur aukštos įtampos laidai kerta Nemuną, buvo nuspręsta ant virš upės nusidriekusių laidų nedelsiant iškabinti jų matomumą padidinančius žymeklius. Žemųjų Šančių mikrorajone ant laidų buvo sukabinti skirtingų spalvų, besisukiojantys pakabukai. Kadangi ši priemonė buvo įgyvendinta tik praėjusiais metais, tai duomenų įrodančių šių priemonių efektyvumą dar labai trūksta.
Todėl kreipiamės į visus Kauno miesto gyventojus su prašymu, būnant prie upės atkreipti dėmesį į paukščius ir jei pastebėsite srovės nešamas negyvas gulbes, ar net skrydžio metu į laidus atsitrenkiantį paukštį, pranešti Lietuvos ornitologų draugijai tikslią stebėjimo vietą bei datą. Šie duomenys yra labai svarbūs siekiant įvertinti pavojingiausias teritorijas bei žūvančių paukščių mastą. Savo ruožtu, tokiose vietose bus diegiamos priemonės, didinančios laidų matomumą. Tik bendradarbiaudami visi kartu, mes galėsime sukurti gamtai draugišką aplinką.
Apie aptikus negyvus paukščius prašome pranešti LOD sekretoriatui telefonu (8 5) 213 04 98 arba el. paštu info@birdlife.lt.
