Net pats Čarlzas Darvinas šiuos padarus apibūdino kaip „šlykščios išvaizdos, labiausiai pasibjaurėjimą keliančius“ driežus. Ir nepaisant savo grėsmingos išvaizdos, jos minta tik jūrų dumbliais ir žolėmis.
Manoma, kad į Galapagus jūrinės iguanos prieš milijonus metų atkeliavo iš Pietų Amerikos žemyno.
Jūrinėmis jos pavadintos ne veltui – jos vienintelės iš visų iguanų gali ilgą laiką išbūti pakankamai šaltame vandenyje. Plaukdamos tarsi krokodilas, geba panerti net į 9-12 metrų gylį, tam, kad pasiektų savo pagrindinį maisto šaltinį – jūrų dumblius. Juos jūrinės iguanos savo aštriais nagais ir dantimis nugrando nuo akmenų.
Išlindę į pakrantę, jie įsitaiso ant akmenų ar uolų ir mėgaujasi saulės voniomis. Juoda kūno spalva šiems padarams – tik į naudą, mat saulės spinduliai gerai įkaitina atšalusį driežo kūną.
Jūrinės iguanos aptinkamos visose Galapagų salyno salose. Įdomu tai, kad jų kūno dydis priklauso nuo elgsenos, mitybos, gyvenimo sąlygų ir gyvenamosios vietos. Gali užaugti nuo 20 cm iki 1 metro ilgio, o sverti nuo 1 iki 13 kilogramų. Patinai dažniausiai daugiau nei perpus stambesni už pateles. Gyvena 5 – 12 metų.
Kaip tikina gamtosaugininkai, šių roplių populiacija pastaraisiais metais sparčiai nyksta. Pasirodo, šie gyvūnai savo gyvenamojoje aplinkoje beveik neturi priešų. Vis tik didžiausią grėsmę šiems padarams kelia didėjantis turistų srautas Galapagų salose. Jūrinės iguanos nėra atsparios naujoms bakterijų rūšims, įvairioms užkrečiamoms ligos, be to, neretai jų kiaušinius lizduose aptinka ir suėda katės, šunys ar žiurkės.
Galapagų salose gyvena daugiau nei 50 tūkst. jūrinių iguanų. Čia šie ropliai sutinkami ant akmenuotų, uolėtų krantų, druskingose pelkėse ir mangrovėse.
Nuotraukas, kurias užfiksavo naujienų agentūros „AFP“ fotografas Rodrigo Buendia, žiūrėkite fotogalerijoje.
