„Grigeo Klaipėda“ atstovas advokatas bylą nagrinėjančio teismo prašė, kad šis kreiptųsi į ESTT dėl nacionalinės teisės atitikties Europos Sąjungos direktyvai. Byloje valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės, civilinio ieškovo atstovės prašė šio prašymo netenkinti, kaltinamųjų gynėjai teigė kolegos prašymą palaikantys.
Bylą nagrinėjantis teisėjas nutarė, kad šiuo metu dėl Europos Sąjungos teisės aktų neaiškumo teismui klausimų nekilo, skelbia Šiaulių apygardos teismas.
Kuršių marių taršos byloje baigti nagrinėti anksčiau teismui pateikti proceso dalyvių.
Antradienį įvykusiame teisiamajame posėdyje išnagrinėtas proceso dalyvių prašymas teismui kreiptis ir į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar Aplinkos apsaugos įstatymas atitinka Konstituciją. Teismui nekilo abejonių dėl minimo įstatymo atitikties Konstitucijai, todėl prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Siekdamas pašalinti neaiškumus ir prieštaravimus, teismas nusprendė šaukti į posėdį ir apklausti specialistus, kurie šioje byloje yra pateikę skirtingus vertinimus, ataskaitas apie Kuršių marių sąsiaurio ekologinę būklę, taršą, padarytą aplinkai žalą.
Jų apklausą teismas numato pradėti artimiausiame posėdyje, jis vyks antradienį.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų: „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai. Jie kaltinami tuo, kad, veikdami organizuota grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
ELTA primena, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti. „Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.
