Dvidešimties metrų gylio Darvazos krateris atokiame Karakumų dykumos ruože liepsnoja jau ne vieną dešimtmetį, o jo liepsnas kursto metano dujos, iš po žemių besiskverbiančios po 1971 m. įvykusios avarijos, kai sovietai mėgino šioje vietovėje įrengti gręžinį.
Nuo to laiko krateris tapo turistų traukos centru, tačiau šios Vidurio Azijos šalies valdžia yra pareiškusi susirūpinimą dėl to, koks gali būti ilgalaikis šio kriokiančio dujų nuotėkio poveikis sveikatai ir aplinkai.
„Mes intensyviai gręžiame gręžinį (kad surinktume dujas) Darvazoje. Tą darome sąmoningai, emisijoms sumažinti“, – šalies sostinėje Ašchabade vykusiame energetikos forume kalbėjo valstybinės dujų kompanijos „Turkmengas“ pirmininkas Maksatas Babajevas.
Turkmėnistanas praeityje jau yra pristatęs planus uždaryti šią duobę – tai buvo padaryta ir 2022 m., kai tuometinis prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas perspėjo, kad žmogaus padarytas krateris daro neigiamą poveikį „tiek aplinkai, tiek netoliese gyvenančių žmonių sveikatai“.
Ši buvusi sovietinė respublika pagal turimus dujų išteklius yra ketvirta pasaulyje, tačiau, dujų gavybos ir saugojimo infrastruktūrai senstant ir kenčiant dėl nepriežiūros, Turkmėnistane yra įvykęs ne vienas metano nuotėkis. Metanas – galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, nuo Pramoninės revoliucijos laikų atsakingos už 30 proc. pasaulinio atšilimo.
Šis pranešimas pasirodė iki Azerbaidžano sostinėje Baku įvyksiančio viršūnių susitikimo klimato kaitos klausimais „COP29“, kurio metu pasaulio lyderiai aptars savo šalių politikos gaires ir pažangą kovojant su klimato kaita.
