Lietuviai renkasi ir piknikus tiesiog gamtoje, kur nėra jokios tam specialiai sukurtos infrastruktūros. Deja, dalis žmonių neturi nei įgūdžių, nei žinių, kurios padėtų išlaikyti mus supančią aplinką švarią ir tinkamai pasirūpinti atliekomis.
Patarimais, kaip vasarą saugiai iškylauti išvengiant žalos laukinei gamtai, dalijasi maisto fotografė bei tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorė Eglė Juzumas, „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė ir Kauno marių regioninio parko grupės patarėja Nijolė Eidukaitienė.
Vienkartiniai indai – greito vartojimo kultūros atspindys
Organizacijos „Gamtos ateitis“ atstovė D. Ramanauskaitė pastebi, kad šiuo metu visuomenėje vyrauja greito vartojimo kultūra – greitas maistas, vienkartiniai indai. „Žmonės stengiasi neapsisunkinti: jie nenori sugaišti daug laiko, ruošdamiesi piknikui gamtoje. Tačiau greito vartojimo kultūra, ypač kalbant apie atsakomybės ir draugiškumo gamtai aspektą, yra labai žalinga.
Neatsakingai paliktos ir neišrūšiuotos šiukšlės lieka „iškylauti“ gamtoje metų metus. Esu tikra, kad pasirūpinti švaresne gamtos ateitimi paprasta, jei į iškylos pintinę įsidėsime ir sąmoningumą“, – įsitikinusi tvarumo specialistė.
D. Ramanauskaitė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad plastikinių indų pakeisti popieriniais nepakanka: jie irgi yra vienkartiniai, vadinasi, teršia gamtą. „Maistu suteršti popieriniai indai (ypač riebalais, įvairiais padažais), tampa beverčiai, nes išteptų pakuočių perdirbti neįmanoma.
Tad rezultatas išlieka tas pats: geriausiu atveju, jie bus išmesti į mišrių atliekų konteinerį ir sudeginti arba įmesti į popieriaus atliekų konteinerius, kuriuose užterš kitą, perdirbimui tinkamą, popierių, o blogiausiu – liks irti gamtoje mėnesius ar net kelerius metus. Labai norėčiau akcentuoti žmonių kultūrą gamtoje ir priminti, kad iškylose naudoti savo daugkartinius indus jau turėtų būti įprotis“, – sąmoningumo svarbą pabrėžia D. Ramanauskaitė.
Apie daugkartinių indų naudojimo privalumus pasakoja ir tinklaraštininkė Eglė Juzumas, kuri itin vertina šeimos laiką, praleistą gamtoje. „Šeimos įpročius gamtoje turbūt labiausiai formavo mūsų pačių su vyru iš vaikystės atsineštos patirtys – prisiminimai, kaip stovyklaudavome kartu su savo tėvais. Taip pat noras, kad nuostabia gamta dar ilgai galėtų džiaugtis ir mūsų vaikai, todėl visuomet siekiame palikti ją tokią, kokią radome, o kartais net ir švaresnę.
Kadangi nuosavus indus vežiotis iš namų ne visada yra patogu, nusprendėme investuoti į stovyklavimo įrangą bei patvarius ilgaamžius indus iš nerūdijančio plieno. Grįždami iš išvykos, viską susipakuojame taip, kad būtų patogu sandėliuoti rūsyje ir kitąkart reikėtų tik susirinkti jau supakuotas dėžes bei patikrinti, ar nieko netrūksta“, – apie savo įpročių ugdymą pasakoja E. Juzumas.
Tiems, kuriems neužtenka argumentų apie tvarumo ir aplinkosaugos naudą, fotografė rekomenduoja pagalvoti apie jausmą, kuris aplanko valgant: „Kai sau pasakai, kad esi vertas valgyti iš normalios, geros lėkštės, pasidaro visai nesunku pasirūpinti daugkartinio naudojimo indais bei įrankiais. Visiškai nejaučiu ilgesio jaunystės iškyloms su draugais: plastikiniai peiliai nepjaudavo, popierinės lėkštės lankstydavosi rankoje ir viskas būdavo tiesiog labai nepatogu“.
Paradoksas gamtoje – šiukšliadėžės skatina šiukšlinimą
Kauno marių regioninio parko pakrantėse yra išsidėsčiusios 8 poilsiavietės ir stovyklavietės, kuriose lankytojams įrengta minimali rekreacinė infrastruktūra: pavėsinės, lauko baldai, laužavietės, informaciniai stendai, biotualetai, buitinių atliekų konteineriai. Pasak Kauno marių regioninio parko grupės patarėjos Nijolės Eidukaitienės, šios poilsiavietės labai dažnai randamos netvarkingos – lankytojai palieka šiukšles, netvarkingas laužavietes, apipurškia ir apipaišo informacinius stendus.
„Blogiausia, kad į poilsiavietėse stovinčius konteinerius žmonės suveža stambiagabarites atliekas – atsikrato senais baldais, buitine technika, statybinėmis atliekomis. Turbūt daliai žmonių vis dar atrodo, kad atliekų išvežimas į mišką ar į stovyklavietėje stovintį konteinerį yra paprastesnis, pigesnis sprendimas nei tinkamai jomis pasirūpinti. Paradoksalu, bet šiukšliadėžės buvimas gamtoje dažniausiai tampa didelės šiukšlių sankaupos problema: kai nėra šiukšliadėžės, daugelis šiukšles tiesiog išsiveža su savimi“, – teigia N. Eidukaitienė.
Tiesa, regioninio parko darbuotojai pastebi, kad tarp poilsiautojų paliekamų šiukšlių mažėja stiklinės ir plastikinės taros – manoma, kad tam įtakos turėjo taros surinkimo sistema, už kurią renkamas depozito mokestis.
Dažniausiai klysta išmesdami vienkartinius kavos puodelius ir sprogusius šventinius balionus
D. Ramanauskaitė pastebi, kad gyventojai dažnai rūšiuoja net tas atliekas, kurių neįmanoma perdirbti. „Itin populiaru šventėms užsakyti vieno kąsnio sumuštinius, kurie yra sudedami ant popierinio padėklo dengto blizgia plėvele. Šie padėklai, deja, nėra perdirbami, todėl nereikėtų jų mesti į popieriaus konteinerį. Jame neturėtų atsidurti ir visos pakuotės, kurios yra suterštos maisto likučiais, arba folija, kurioje kepėte maistą ant laužo. Dažnai painiojama, kur reikia mesti ir vienkartinius kavos puodelius.
Daugumai atrodo, kad tai – popierius, tačiau šie puodeliai yra priskiriami daugiasluoksnėms pakuotėms ir turi būti metami į plastikui arba kombinuotoms atliekoms skirtus konteinerius.“
„Vis dar švenčių metu populiarūs balionai yra viena labiausiai gamtą teršiančių atliekų. Jie taip pat nėra rūšiuojami, todėl sprogusius balionus reikia mesti į mišrių atliekų konteinerius. Kita labai „populiari“ atlieka – cigarečių nuorūkos. Jos yra labai smulkios, todėl numetus gamtoje, sunku jas surinkti, o kol suyra, praeina labai daug metų. Jei kompanijoje yra rūkančių, būtinai turėkite, kur dėti nuorūkas ir vėliau jas meskite į mišrių atliekų konteinerį“, – apie gamtą itin žalojančias atliekas pasakoja D. Ramanauskaitė.
„Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė taip pat primena kasdienes taisykles, kurios galioja ir piknikų metu: išmetant plastiko arba kombinuotas pakuotes, rekomenduojama pašalinti skysčių likučius, vienkartinės nosinaitės ar rankšluosčiai turi būti metami į mišrių atliekų konteinerius, o maisto išsinešimo dėžutes, pagamintas iš putplasčio, išvalykite nuo maisto likučių ir išmeskite į plastikui skirtus konteinerius.
Patarimai, kaip pasiruošti iškylai gamtoje
Visos pašnekovės vieningai sutaria, kad norint užtikrinti sąmoningą laiko leidimą gamtoje, pirmiausia būtina iš anksto planuoti. „Ir iš tiesų viskas pasidaro labai paprasta, kai susikuri savo sistemą. Pirmiausia reikėtų pagalvoti, ko stovyklaujant gali prireikti, ką galiu pasiimti iš namų? Įrankius, lėkštes, stiklines? Po kelių išvykų tampa aiškiau, į ką verta investuoti. Jeigu jūsų šeimai poilsis gamtoje patinka ir stovyklauti ketinate daugiau nei kartą ar du per metus, tuomet verta paieškoti ir, pagal galimybes, įsigyti stovyklavimo indus. Jų dizainas dažniausiai yra ergonomiškas, susideda labai talpiai ir užima mažai vietos, o svarbiausia – juos galima naudoti metų metus“, – įsitikinusi Eglė Juzumas.
Patarimais dalijasi ir N. Eidukaitienė: „Poilsiautojams, besiruošiantiems piknikui gamtoje, patartume pasiimti daugkartinius indus, kad šiukšlių poilsio vietoje liktų kuo mažiau. Taip pat būtų naudinga iš anksto apgalvoti, kur dėsite atliekas, kaip pasirūpinsite jų surinkimu ir rūšiavimu. Svarbiausia – po pikniko būtina susitvarkyti aplinką, nepalikti joje savo vizito pėdsakų, o geriausia – palikti pikniko vietą dar gražesnę nei radote. Visose saugomose teritorijose yra skatinama „Ką atsivežei, tą ir išsivežk“ idėja“.
D. Ramanauskaitė taip pat ragina įtraukti į tvarios iškylos planavimą draugus ir šeimą. „Rengiantis piknikui, raginkite draugus ir šeimos narius naudoti daugkartinius indus. Kuo daugiau žmonių prisijungs prie šios iniciatyvos, tuo didesnį poveikį padarysime. Jeigu galite sau leisti, rinkitės stilingus ir patrauklius daugkartinius indus, kurie taps pokalbio tema ir pavyzdžiu kitiems. Kalbėkitės apie atsakomybės ir draugiškumo gamtai svarbą. Tai veikia ir tai užkrečiama“.
