Neatsakingai išmestos atliekos pavojų kelia ne tik aplinkai, bet ir pačių gyventojų turtui: nuo užsidegusio atliekų konteinerio sudega ir automobiliai, ir net pastatai.
Gaisrų kasmet – šimtai
Kaip pastebi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, prieš dešimtmetį, kol miestuose nebuvo įrengtų požeminių ir pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelių, gaisrų kildavo dvigubai daugiau nei dabar, tačiau situacija iki šiol išlieka įtempta.
Nors galioja reikalavimas, jog atliekų konteineriai būtų statomi ne arčiau nei du metrai iki pastatų, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet, užsidegus atliekų konteineriui, ugnis persimeta į pastatą arba kiemuose sustatytus automobilius, ištuštinus konteinerius, kuriuose buvo įmesta degių ar sprogių medžiagų, užsidega atliekos šiukšliavežių bunkeriuose, tuomet kyla pavojus tiek pačiai transporto priemonei, tiek aplinkinių žmonių turtui ir sveikatai.
„Šiemet jau užfiksuota 317 gaisrų atliekų konteineriuose. Dažniausios priežastys – neatsargus žmonių elgesys, kuomet į mišrių atliekų ar pakuočių konteinerius įmetamos nuorūkos, įkaitusios žarijos, elektroninės cigaretės, ličio baterijos, įkraunami elektronikos prietaisai. Būna atvejų, kuomet konteineriai padegami tyčia.
Tokiais atvejais gresia atsakomybė už padegimą ir svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu. Jei konteineris užsidega dėl neatsargaus elgesio, tyrimas pradedamas gavus fizinio asmens ar įmonės pareiškimą“, – paaiškino A. Gudžiauskas.
Kelia pavojų aplinkai
Į atliekų konteinerį įmesta neužgesinta nuorūka, elektroninė cigaretė, pelenai iš kepsninės ar neištuštintas aerozolio buteliukas kelia pavojų ne tik mieste, bet ir gamtoje – užsidegus atliekoms, ugnis gali persimesti į mišką ar užsidegti sausa žolė. Bet koks gaisras teršia aplinkos orą, o teršalai gali kenksmingi ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.
„Aerozoliniai balionėliai, jei juose yra, pavyzdžiui, plaukų lako ar purškiklio nuo vabzdžių likučių, suspausti šiukšliavežėje gali įtrūkti, tereikia kibirkšties arba trinties, ir to pakanka kilti gaisrui. Ličio baterijos, pažeistos mechaniškai, sukelia sprogimą ir intensyvų degimą. Net nedidelės kibirkšties užtenka uždegti aplinkui esančias popieriaus ar kitas degias atliekas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Kaip komentavo aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas, jei gaisras kyla pakuočių konteineryje, sugadinamas ne tik pats konteineris, kurį tenka keisti nauju, bet ir jame kauptos atliekos, kurias būtų galima perdirbti ar pakartotinai panaudoti. Daliai žmonių
vis dar atrodo, jog elektroninis įrenginys ar baterija konteineryje didelės žalos nepadarys, tačiau, viena vertus, vos apie 20 proc. smulkiosios elektronikos išrūšiuojama tinkamai, likusi dalis vis dar keliauja į mišrių atliekų srautą. Antra vertus, elektronika ir baterijos kelia realų gaisro pavojų, todėl joms tikrai ne vieta pakuočių ir mišrių atliekų konteineriuose“, – kalbėjo L. Černiauskas.
Pavojinga kaupti namuose
Elektroninės įrangos atliekas, tokias, kaip vienkartinės el. cigaretės, ličio baterijos, akumuliatoriai, pavojinga laikyti namuose, stalčiuose ar garažuose, juolab išmesti į mišrių atliekų ar pakuočių konteinerius. Kaip paaiškino elektronikos atliekų perdirbimo įmonės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika, esant karštomis vasaros dienomis didėja tikimybė šioms atliekoms užsidegti ar net sprogti, o gaisro pavojų gali lemti perkaitimas ar mechaninis pažeidimas.
Savaime užsiliepsnoti gali ir ilgą laiką naudojama, susidėvėjusi baterija. Užsidegimas, dažniausiai, įvyksta baterijų viduje staigiai pakilus temperatūrai ir slėgiui. Tuo metu išsiskiria degios elektrolito dujos, kurios ir lemia gaisrą.
„Elektronikos atliekas draudžiama mesti į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, statyti šalia jų, laikyti atviroje vietoje, ardyti patiems, atiduoti surinkėjams ar metalo supirkimo įmonėms, neturinčioms joms sutvarkyti reikalingų leidimų.
Tai – pavojinga aplinkai bei žmonių sveikatai, be to, didina gaisro tikimybę. Daugumoje prekybos centrų įrengtos specialios elektronikos surinkimo dėžutės, į kurias galima mesti smulkią elektroninę įrangą, galvaninius elementus. Elektronikos atliekas galima pristatyti į supirktuves, kurios veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šios atliekos, kurių kasmet surenkama maždaug 20 proc. daugiau, atsakingai išrūšiuojamos ir paruošiamos tolesniam perdirbimui ir antrinių žaliavų atgavimui“, – paaiškino D. Valeika.
Trumpa atmintinė, kur kokias atliekas mesti
● Geltonas konteineris – plastiko pakuotėms. Į jį meskite plastikinius maišelius, indelius, traškučių, sūrelių, ledų pakuotes, kombinuotas pieno produktų ar sulčių pakuotes bei metalines pakuotes ir kitas smulkias buityje susidarančias metalo atliekas (kamštelius, skardines, foliją ir kt.). Tiesa, jame ne vieta aerozoliniams flakonėliams, metalinei ar plastikinei tarai nuo dažų ir pavojingų cheminių valiklių. Tokias atliekas turime pristatyti į didžiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
● Mėlynas konteineris – popieriaus pakuotėms ir kitoms popieriaus atliekoms (knygoms, žurnalams, laikraščiams, lankstinukams, knygoms). Jeigu atliekos smarkiai suteptos – jas meskite į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, kuriame turėtų atsidurti ir panaudotos vienkartinės nosinaitės, popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius bei sauskelnės. Į mėlynąjį konteinerį taip pat negalima mesti traškučių pakelių, laminuoto, blizgančio popieriaus.
● Žalias konteineris – stiklo pakuotėms. Jame vieta stikliniams buteliams ir kitoms stiklo pakuotėms. Jame negalima palikti lempučių, vaistų buteliukų, keramikos, veidrodžių, automobilių stiklų ar jų šukių.
