Baltijos pajūrio turizmas – svarbus šalių ekonomikos variklis
Naujausiais tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) duomenimis, pajūrio turizmas devynioms su Baltijos jūra besiribojančios šalims bendrai kasmet atneša vidutiniškai 33.7 milijardų eurų pelną. Didžiausia šio pelno dalis atitenka Lenkijai ir Vokietijai – šalims, kurių pakrantėmis ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ dalyviai jau pražygiavo.
Nors intensyvus turizmas atneša vyriausybėms ir vietos gyventojams ekonominės naudos, jis taip pat dažnai siejamas su didesne neigiama žmogaus veiklos įtaka aplinkos bei jūros ekosistemų būklei. Tačiau, anot šviežiais įspūdžiais pasidalinusių žygeivių, Vokietija turi ne vieną gerą pavyzdį, kaip šį neigiamą pėdsaką sumažinti.
„Įžengę į Vokietiją greitai pastebėjome ženkliai mažesnius šiukšlių kiekius savo kelyje. Nors pakrantės miesteliuose gausu žmonių, netrūksta ir rūšiavimo šiukšliadėžių. Taip pat susidaro įspūdis, kad žmonės čia užauga su atliekų rūšiavimo kultūra – norisi tikėti, kad ateities kartos kurs tokį pokytį ir kitose šalyse“, – sako ekspedicijos žygeivė, ekologė Rusnė Sabonaitytė.
Pajūrio šiukšlės Vokietijoje – poilsiautojų palikimas
Vis dėlto pajūrio šiukšlės neaplenkia ir Vokietijos paplūdimių. Tą rodo tiek ekspedicijos metu vykdyti pakrančių tyrimai, tiek mokslininkų duomenys. Apie šią taršą ekspedicijai papasakojo Leibnizo Baltijos jūros tyrimų instituto mokslininkas Mirco Haseler.
„80 proc. šiukšlių randamų Vokietijos pakrantėje yra plastiko šiukšlės. Tarp jų – cigarečių nuorūkos, nors daugybė žmonių mano, kad jos pagamintos iš popieriaus. Taip pat įvairios vienkartinės plastiko pakuotės, fejerverkų likučiai. Pagrindinė šių šiukšlių atsiradimo paplūdimiuose priežastis – neatsakingas turistų elgesys“, – pasakoja M. Haseler.
Šiais duomenimis apie Vokietijos paplūdimių taršą mokslininkas dalinosi edukaciniame renginyje visuomenei, organizuotame „Išsaugokime Baltiją“ ekspedicijos dalyvių kartu su Coastal Union Germany bei Leibnizo Baltijos jūros tyrimų institutu Varnemundės mieste.
Politinė ir verslo atsakomybė: Vokietijos pavyzdys
Dalindamasis būdais kovoti su šia problema, M. Haseler pabrėžia ne tik visuomenės atsakomybės skatinimo ir švietimo svarbą, bet ir politikos bei verslo rolę imantis didesnio masto pokyčių.
Mokslininko teigimu, siekiant sumažinti šiukšlių kiekį pirmiausia reikėtų pereiti prie žiedinės ekonomikos principų, paremtų pakartotiniu naudojimu, perdirbimu, darniu vartojimu. Tokius žiedinės ekonomikos principus atitinka tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje taikoma butelių depozito sistema.
„Dėl butelių depozito sistemos Vokietijos paplūdimiuose ar kitose vietose paprastai nepamatysime išmestų butelių. Juos pridavus, galima gauti pinigų, tad panaudoti buteliai turi vertę žmonėms“, – teigia Mirco Haseler.
Mažinti susidarančių šiukšlių kiekį kitose srityse padėtų ir nauji verslo modeliai, vietoje įvairių taršių produktų pirkimo siūlantys nuomos, skolinimosi ar dalijimosi paslaugas. Vienas tokių pavyzdžių – po truputį rinkoje populiarėjanti daugkartinių indų nuoma renginiams bei festivaliams.
Dar viena svarbi sąvoka, į kurią specialistas ragina atkreipti dėmesį siekiant ženkliai mažinti susidarančių ir neišrūšiuojamų šiukšlių kiekį, – didesnė gamintojo atsakomybė (angl. Extended Producer Responsibility).
„Kitais žodžiais tariant, tai galima pavadinti „teršėjas moka“ principu. Jis reiškia, kad pakuotės gamintojas privalo užtikrinti, jog po produkto panaudojimo ši pakuotė bus surinkta ir išrūšiuota. Vienas tokios atsakomybės pavyzdžių: privalomas mokestis įmonėms susimokėti už savo pakuočių išrūšiavimą. Kartu tai skatina naudoti aplinkai draugiškesnes pakuotes“, – aiškina mokslininkas.
Dumblių sąnašos paplūdimyje – irgi šiukšlės?
Dažnai Vokietijos paplūdimiai būna nukloti ir dumblių bei jūros žolių sąnašomis. Anot Coastal Union Germany mokslininkės Nardine Stybel, šios sąnašos gali pasitarnauti kaip maisto šaltinis pajūrio paukščiams. Vis dėlto apklausų duomenimis, paplūdimių lankytojai didelius jų kiekius neretai laiko beveik tiek pat nepageidaujamais, kiek šiukšles.
„Nors tokios daugeliui pietinės Baltijos jūros paplūdimių būdingos sąnašos – natūralios, turistų pamėgtuose paplūdimiuose ieškoma sprendimų, kurie tenkintų tiek poilsiautojus, tiek leistų šias sąnašas panaudoti geroms reikmėms“, – teigia N. Stybel.
Projektas, ties kuriuo dirba mokslininkė, sukūrė aplinkai draugišką būdą spręsti tiek turistiniuose paplūdimiuose besikaupiančių sąnašų, tiek plastiko taršos problemą.
„Varnemundės pajūrio zonose dažnai naudojamos tvoros, skirtos sulaikyti nešiojamą smėlį ir apsaugoti krantus nuo erozijos. Dauguma šių tvorų gaminamos iš plastiko, kuris ilgainiui skyla į mažesnes daleles, teršiančias aplinką. Tad siekdami sumažinti plastiko naudojimą ir taršą, sukūrėme tvorų alternatyvą, pagamintą iš natūralių dumblių ir jūros žolių sąnašų, besikaupiančių paplūdimiuose“, – sėkmės pavyzdžiu dalinasi mokslininkė.
Kita ekspedicijos atkarpa – Danija
Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ žygeiviai jau įžengė į Daniją ir kiekvieną dieną įveikia 25–35 kilometrų atstumą. Šiame iššūkių kupiname kelyje vykdomi susitikimai su vietos bendruomenėmis, pakrančių tyrimai, paplūdimių valymai ir viešos edukacinės veiklos, skatinančios pokyčius Baltijos jūros labui.
