Nors rezultatai nuteikia optimistiškai, visgi atliekami kontroliniai patikrinimai atskleidžia, kad plastikinėms ir popierinėms pakuotėms skirtuose konteineriuose dar apie trečdalį atliekų sudaro ten neturinčios atsidurti įvairios mišrios komunalinės atliekos.
Kokia dažniausiai daroma klaida lemia tokius rezultatus, kodėl dalis lietuvių vis dar nerūšiuoja šiukšlių ir kurių apskričių gyventojai tai daro aktyviausiai – apie visa tai pasakoja asociacijos viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė, remdamasi šių metų pradžioje atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatais.
Rūšiuoti atliekas skatina noras prisidėti prie aplinkos tausojimo
Lietuvių rūšiavimo motyvai atskleidžia aukštą ekologinį sąmoningumą ir stiprų atsakomybės jausmą: daugiau nei pusė (55 proc.) gyventojų rūšiuoja, norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo taip taupant gamtos išteklius bei mažinant šiukšlių kiekį sąvartynuose. Antroje vietoje pagal paminėjimų dažnumą – supratimas, kad tai jų pilietinė pareiga (41 proc.).
„Lietuvos gyventojus rūšiuoti taip pat skatina suvokimas, kad rūšiavimas – tai asmeninis indėlis kovoje prieš klimato kaitą, taip teigė 31 proc. apklaustųjų. 30 proc. sako, kad rūšiuoja dėl patogios sistemos. Respondentai renkasi rūšiavimą ir dėl kitų priežasčių: noro parodyti pavyzdį artimiesiems (17 proc.) ir dėl to, kad rūšiavimas atitinka jų asmenines pažiūras bei įsitikinimus (14 proc.). Dešimtadalis mano, kad rūšiavimas skatina mažesnį vartotojiškumą ir atsakingą prekių rinkimąsi“, – priežastis, kodėl lietuviai rūšiuoja, vardija D. Ramanauskaitė.
„Įdomu tai, jog stropiausiai rūšiuoja Alytaus, Marijampolės, Telšių bei Tauragės apskričių gyventojai. Daugiausia jų apklausos metu pasirinko atsakymą „rūšiuoju visada“. Kiek rečiau rūšiuoja Kauno, Panevėžio bei Utenos apskričių gyventojai – daugiausia jų rinkosi atsakymą „rūšiuoju dažnai“, – dalinasi D. Ramanauskaitė.
Kodėl lietuviai nerūšiuoja: dalis jų vis dar tiki mitais
Nors visada ir dažnai pakuočių atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius ūgtelėjo, nerūšiuojančiųjų dalis nuo 2022 m. nepakito ir siekia 9 proc. Beveik pusė jų (48 proc.) įvardijo, kad atliekų nerūšiuoja, nes nemato prasmės. Apklausos rezultatai rodo, kad nemaža dalis gyventojų vis dar tiki mitais, kurie ir lemia tokį jų pasirinkimą.
„Maždaug trečdalis gyventojų (34 proc.), nerūšiuojančių pakuočių, nemato prasmės to daryti, nes, jų manymu, iš konteinerių atliekos pilamos į tą pačią šiukšlių mašiną. Tai – mitas, su kuriuo tenka susidurti dažniausiai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien dauguma antrines žaliavas surenkančių sunkvežimių turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, todėl atliekos nesusimaišo, nes patenka į skirtingas talpas“, – mitą griauna D. Ramanauskaitė ir priduria, kad norintieji tuo įsitikinti, atvykus atliekas surenkančiam automobiliui, visuomet gali paprašyti darbuotojų parodyti, kur nukeliauja išrūšiuotos atliekos. Ypač tai būna įdomu vaikams. Be to, visos iš rūšiavimo konteinerių surinktos atliekos rūšiavimo stotyje yra dar kartą atidžiai perrūšiuojamos – į devynias rūšis, kartais net į daugiau.
Kiek mažiau – 29 proc. iš tų, kurie nerūšiuoja, įvardijo, kad namuose neturi rūšiavimui reikalingų sąlygų arba pakankamai vietos. Vis dėlto, D. Ramanauskaitė pastebi, kad svarbią vietą pasirinkime rūšiuoti ar ne turi ir teisingas nusiteikimas – norintieji paprastai randa tam galimybių.
Kaip dar vieną priežastį, kodėl nerūšiuoja, ketvirtadalis nerūšiuojančių respondentų įvardijo vienodo dydžio mokestį tiek rūšiuojantiems, tiek nerūšiuojantiems. Tuo tarpu 24 proc. iš tų, kurie nerūšiuoja, mano, kad netikslinga plauti įvairius indelius rūšiuojant pakuotes, mat taip eikvojami gamtos ištekliai.
„Noriu pabrėžti, kad plauti ar skalauti pakuočių nėra būtina. Tai – rekomendacija. Juk laikant nešvarias pakuotes namuose, kol neišmestos į konteinerį, jos gali skleisti nemalonų kvapą, užteršti atliekų laikymo talpą, kitas pakuotes“, – akcentuoja D. Ramanauskaitė.
Pagrindinė klaida – į pakuočių atliekų konteinerį metamos ne tik pakuotės, bet ir daiktai
Pakuočių atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius – išties džiuginantis, tačiau asociacijos atstovė atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbu tai daryti teisingai. Asociacijos kasmet atliekami įmonių, teikiančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje, kontroliniai patikrinimai rodo, kad individualaus naudojimo plastikinėms ir popierinėms pakuotėms skirtuose konteineriuose apie trečdalį atliekų sudaro įvairios mišrios komunalinės atliekos: drabužiai, avalynė, maisto ir higienos priemonės, kurių vieta nėra pakuočių atliekų konteineriuose.
„Pagrindinė rūšiavimo klaida, kurią tenka pastebėti – žmonės neskiria, kas yra pakuotė, o kas – daiktas, produktas. Tada gyventojai į, pavyzdžiui, plastiko pakuotėms skirtus konteinerius ima mesti viską, kas pagaminta iš plastiko – kibirus, žaislus ir kitus daiktus. Tačiau svarbu suprasti, kad tai – ne pakuotė, o gaminys, kuris dažniausiai būna pagamintas iš skirtingų ir, neretai, neperdirbamų plastikų“, – dalinasi D. Ramanauskaitė.
Ji taip pat skatina visus, net ir manančius, kad apie rūšiavimą žino viską, pasitikrinti žinias, kad klaidų pasitaikytų kuo mažiau ir kuo daugiau atliekų galėtų sėkmingai grįžti į tolesnį žiedinės ekonomikos ratą. Abejojantiems, kur mesti tam tikrą atlieką, gali pagelbėti asociacijos sukurtas edukacinis įrankis „Rūšiavimo gidas“.
Netinkamo rūšiavimo priežastimi galima laikyti ir nepakankamą gyventojų domėjimąsi, kaip tai daryti teisingai. Apklausos rezultatai atskleidė, kad tik 37 proc. respondentų domisi apie pakuočių rūšiavimą ir pagal tai renkasi, ką ir į kokį konteinerį mesti, kai tuo tarpu kas antras lietuvis atliekas rūšiuoja savo nuožiūra ir papildomai informacijos šia tema neieško.
D. Ramanauskaitė taip pat pažymi, kad ne visos pakuotės gali būti perdirbamos, todėl apie galimybes jas panaudoti dar kartą verta pasidomėti dar prieš įsigyjant prekę.
„Tyrimas atskleidė, kad vos 22 proc. gyventojų rinkdamiesi ir pirkdami prekes, visada arba dažnai atkreipia dėmesį į tai, iš ko pagamintos tų prekių pakuotės bei, ar jas bus galima perdirbti. Tuo tarpu 40 proc. respondentų nurodė, kad atkreipia dėmesį kartais, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) – niekada“, – sako asociacijos atstovė ir priduria, kad atliekų rūšiavimas – nesudėtingas procesas, daugiausiai pastangų reikalaujantis tik iki kol išugdomas įprotis.
„Pakuočių atliekų rūšiavimo ir perdirbimo nauda aplinkai – nenuginčijama. Svarbu suprasti, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokių rezultatų šioje srityje pasieksime ir ką paliksime ateities kartoms“, – atsakingai pažvelgti į atliekų rūšiavimą skatina D. Ramanauskaitė.
