Plastiko granulės yra trečias didžiausias netyčinės taršos mikroplastiku šaltinis po dažų ir padangų, be to, jos kelia ypač daug problemų. Pasaulyje kasmet pagaminami vis didesni kiekiai plastiko granulių, kurios yra žaliava kitų produktų gamybai. 2021 m. ES jų pagaminta apie 57 mln. tonų. Skaičiuojama, kad netyčia į aplinką per metus patenka nuo 52 iki 184 tūkst. tonų plastiko granulių, kurioms sukrauti prireiktų 2–7 tūkst. sunkvežimių.
Naujasis reglamentas rengiamas atsižvelgus į Nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos veiksmų plane iškeltą tikslą iki 2030 m. 30 proc. sumažinti mikroplastiko patekimą į aplinką.
Planuojama, kad reglamentas bus taikomas ES įmonėms, praėjusiais kalendoriniais metais apdorojusioms ar gaminusioms daugiau kaip 5 t plastiko granulių, ES ir ne ES vežėjams, gabenantiems plastiko granules ES teritorijoje.
Numatyti reikalavimai, kaip užtikrinti plastiko granulių išbyrėjimo iš pirminės talpyklos prevenciją: vengti nebūtino tvarkymo, pavyzdžiui, sumažinti perkrovimo taškų skaičių, naudoti nepraduriamas pakuotes, surinkti išbyrėjusias granules. Taip pat įmonės privalės apskaičiuoti ir registruoti apytikrį į aplinką per metus išbyrėjusių plastiko granulių kiekį, deklaruoti, kiek jų buvo sutvarkyta.
Valstybės narės turės paskirti kompetentingas institucijas, kurios bus įpareigotos vykdyti aplinkosauginę įmonių kontrolę, teikti informaciją Europos Komisijai, sukurti ir tvarkyti viešą registrą, kuriame bus registruojama gamintojų ir ES vežėjų pateikiama informacija apie kiekvieną eksploatuojamą plastiko granulių gamybos įrenginį, granulių gabenimą, apie visus reikšmingus įrenginių ir veiklos, susijusios su plastiko granulių tvarkymu, pokyčius.
Įmonės, gaminančios daugiau nei 1 tūkst. t plastiko granulių per metus, privalės gauti sertifikatus (išskyrus įdiegusias aplinkosaugos vadybos ir audito sistemas EMAS), sertifikavimą atliks akredituotos sertifikavimo įstaigos. Taip pat šios įmonės turės parengti kiekvieno įrenginio rizikos vertinimo planą. Mažos ir labai mažos įmonės nebus sertifikuojamos, tačiau turės kas penkerius metus pateikti kompetentingoms institucijoms atitikties savideklaraciją.
Valstybės narės turės nustatyti baudas, proporcingas pažeidimą patekus granulėms į aplinką padariusio juridinio asmens apyvartai arba fizinio asmens pajamoms. Šalys turės užtikrinti, kad būtų įgyvendintos numatytos žalos atlyginimo priemonės, sudaryti sąlygas nukentėjusiems gauti kompensacijas, nustatyti žalos atlyginimo tvarkas.
Planuojama, kad įgyvendinus naująjį reglamentą plastiko granulių į aplinką patektų 54–74 proc. mažiau, o bendras į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekis sumažėtų 6 proc.
