Žemės diena pradėta švęsti 1970 metų balandžio 22 dieną (dabar tradiciškai minima per pavasario lygiadienį, kartu su astronominiu pavasariu) amerikiečių senatoriaus Gaylordo Nelsono iniciatyva, siekiant paskatinti žmones prisiiimti atsakomybę prieš planetą ir skatinti veiksmus, kurie padėtų išsaugoti gamtą ir jos išteklius ateinančioms kartoms. Žemės diena greit tapo viena svarbiausių tarptautinių aplinkosaugos švenčių. Aplinkosaugos ir tvarumo idėjos artimos ir šiuolaikiniams moksleiviams.
Segės iš kamštelių: mažiau šiukšlių
„Erudito“ licėjaus septintos klasės moksleivės Barbora Babickaitė ir Brigita Linauskaitė su komanda (Mykolu Grabiu ir Auguste Kurpyte) verslumo projektui dar rudenį pasirinko kurti seges iš butelių kamštelių, skardinių liežuvėlių ir kitokių antrinių žaliavų, dažniausiai keliaujančių į šiukšles.
„Idėja kilo jau pirmą verslumo projekto savaitę. Ieškojome, kas galėtų sieti mūsų komandą, kokie yra bendri mūsų pomėgiai, norėjome įtraukti ir menus ir ieškojome tvaraus verslo idėjos. Su klasės drauge Auguste pradėjome kalbėti, kad mums patinka segės, tad kilo mintis sukurti papuošalus ir aksesuarus iš to, ką laikome šiukšlėmis“, – apie projekto pradžią pasakoja B.Babickaitė.
Meninė dalis teko Brigitai: dekoruojant seges, naudojami markeriai ir aplinkai nekenkiantis nagų lakas, žiogeliai, kuriuos prispaudžia kamštelio krašteliai, tad nereikia naudoti jokių papildomų priemonių – tik gerai suspausti. Idėjų ji mėgsta semtis pintereste, kituose socialiniuose tinkluose ir programėlėse.
Segės buvo tokios paklausios, kad visas pagamintas merginos jau išdovanojo, išdalijo ir pardavė. Brigita tikina, kad uždirbti iš segių nesitikėjo, tačiau jos buvo gana paklausios, dabar moksleivės svarsto jas gaminti kokioms nors šventėms ar net pardavinėti. Moksleivės prisipažįsta, kad tęsti veiklą ir ją plėsti jas skatina ir tėvai, ir mokytojai.
Komandos klasės draugai ėmėsi idėjos kurti tvarius medžiaginius maišelius, juos ištapyti, buvo minčių šioms dviems komandos kolaboruoti ir bendradarbiauti, tapti verslumo partneriais, kartu pardavinėti savo gaminius.
Šių verslumo, projektinių veiklų ir bendradarbiavimo įgūdžių moksleiviai mokosi jau nuo 5 klasės verslumo pamokose, kurta moksleivių bendroves ir verslus „Erudito“ licėjaus moksleiviams – ne naujiena. Verslumo ugdymas ir projektinės veiklos yra prioritetinės ugdymo sritys, joms skiriamas didžiulis dėmesys.
„Verslumas ir finansinis raštingumas įtraukiamas ir į kitas pamokas. Mes dėl to tik džiaugiamės, nes šie įgūdžiai yra labai reikalingi ir įdomu jų mokytis“, – teigia B.Babickaitė, verslumo ugdymą laikanti mokyklos išskirtinumu. Klasės draugei pritaria B.Linauskaitė: „Turiu patirčių iš kitų mokyklų, galiu pasakyti, kad dauguma mokyklų nemoko verslumo ir neturi šešių savaičių projektinių veiklų, o tai yra gana liūdna“, – samprotauja „Erudito“ licėjaus septintokė.
Kaip teigia pagrindinio ugdymo vadovė ir verslumo bei ekonomikos mokytoja Kristina Celiešiūtė, verslumo paslaptis gvildenantys moksleiviai mokomi dirbti komandoje, nuolat turi ieškoti sąlyčio taškų su savo komandos nariais, mokosi argumentuotai pagrįsti ir apginti savo nuomonę, numatyti, kas bus toliau, jei tavo planas neįvyks arba įvyks ne taip, kaip planuoji. „Tad įvedamas strateginis, kritinis mąstymas, bendrosios kompetencijos – komunikavimas, bendradarbiavimas komandoje“, – sako verslumo ir ekonomikos mokytoja.
Anot pašnekovės, tos verslumo kompetencijos – prisiimti lyderystę, prisiimti pagrindinio vedlio rolę – yra labai svarbios ir reikalingos mūsų visuomenėje, „tam, kad vaikai nebijotų kurti“.
Kūrybiškas požiūris: Tvarios mados šou
Idėjų, kaip antrines žaliavas prikelti antram gyvenimui, buvo galima pasisemti ir moksleivių tvarumo madų šou. Mokyklos mokinių taryba organizavo šį renginį pagrindinių klasių moksleiviams Žemės dienos proga.
Nacionalinių ir tarptautinių 5–6 klasių moksleiviai paruošė po kelis modelius iš perdirbamų medžiagų ir antrinių žaliavų. Plastikiniai buteliai, kurių, kaip rodo Mokinių tarybos atrasta ir pateikta statistika, kasmet sukaupiame po 22 bilijonus, virto išradingais galvos dangalais, kojinėmis ir net batais, plastiko maišeliai – viršutiniais drabužiais, skraistėmis, vienkartiniai plastiko šiaudeliai – diržo sagtimis, popieriniai pirkinių krepšiai – „vardinėmis“ „Gucci“ rankinėmis, korsetais ir rankogaliais, audinių atraižos – vakarinėmis ir arbatos suknelėmis ir pan.
Tikslas – naudoti kuo mažiau plastiko
Ar tvarumo idėjos svarbios moksleiviams? B. Linauskaitė tikina, kad svarbiausia užduotis, kurią kelia ir sau kasdienybėje, – naudoti kuo mažiau plastiko ir medžiagų, kurių gamybai naudojama labai daug gamtos išteklių. „Mums norisi panaudoti tai, kas atrodo nebenaudojama, ir parodyti, kaip kūrybiškai galima jas dar kartą panaudoti“, – moksleivėms nesvetimos ir antrinio žaliavų panaudojimo idėjos.
Pašnekovės teigia besidžiaugiančios nauja Europos Sąjungos direktyva dėl plastikinių kamštelių: jie bus gaminami pritvirtinant juos prie plastikinių butelių. „Nors toks sprendimas patinka ne visiems ir ne visada patogu, tikime, kad tokios priemonės irgi prisideda prie šiukšlių mažinimo“, – teigia „Erudito“ licėjaus moksleivės. Plastikiniai kamšteliai yra viena iš dažniausių plastiko taršos šaltinių – jie yra tarp dešimties dažniausiai paplūdimiuose, jūrose ir kitur gamtoje randamų šiukšlių.
Septintokės domisi aplinkosaugos ir tvarumo temomis, stengiasi šviesti aplinkinius ir artimuosius, pasidalyti atrasta informacija ir įdomiais atradimais, pačios stengiasi laikytis tvarumo principų, tačiau kartu pripažįsta, kad nedidelė dalis jų bendraamžių yra visada sąmoningi.
Moksleivių tarybos parengta viktorina ir pranešimas Žemės dienos proga priminė, kaip svarbu kasdien rinkti ir rūšiuoti šiukšles, atsakingai vartoti ir nešvaistyti išteklių. O jei šiukšles dar ir sugebėsime paversti papuošalais, galbūt plastiko šiukšlių kiekis, tenkantis kiekvienam europiečiui, nuo 114 kg per metus ims mažėti...
