Pasak jo, Vyriausybėje šiuo metu svarstoma į atliekų tvarkymo sistemą įtraukti senų padangų importuotojus, apie 600 individualiai jas tvarkančių įmonių. Jos, ministro teigimu, privalės turėti sutartis su kolektyvinėmis organizacijomis.
„Dabar Vyriausybėje svarstoma ir (...) išeis naujas įstatymo projektas, tikėtina, Seimas jį priims pavasario sesijoje. Konkrečiai dėl padangų atliekų tvarkymo.
Dalis padangų yra parduodama naujų, dalis importuojama. Ir tie, kurie importuoja senas, panaudotas padangas, dažnai dalyvauja arba šešėlinėje rinkoje, arba neapskaito ir neprisideda prie jų sutvarkymo.
Juos įtraukiame į tvarkymo sistemą, atsiranda daugiau pinigų iš sutvarkytų padangų atliekų. Ir padangų importuotojai, ir pardavėjai nebegalės asmeniškai dalyvauti padangų tvarkyme, bet turės turėti sutartis su kolektyvinėmis organizacijomis“, – ketvirtadienį Alytuje, šalia „Ekologistikos“ teritorijos, sakė S. Gentvilas.
Anot ministro, naudotų importuotų padangų pardavėjai nekaupia pinigų padangų atliekų tvarkymui. „Padangoms dažniausiai reikia papildomų pinigų, kad jos būtų sutvarkytos ir iš jos būtų pagaminta vertinga žaliava“, – sakė jis.
„Atsiras sistemoje pakankamai pinigų, kad tokie fiktyvūs perdirbėjai, kaip galimai buvo čia („Ekologistikoje“ – ELTA), neturėtų tokio veiklos modelio“, – teigė S. Gentvilas.
„Tai įtakos papildomai maždaug 600 padangų tvarkymo organizacijų, kurios atliekas šiuo metu tvarko individualiai“, – pridūrė jis.
„Ekologistikos“ teritorijoje didelis padangų gaisras kilo 2019 metais, jis gesintas 10 dienų.
Anot S. Gentvilo, nelaimė parodė, kad aplinkosaugos patikrinimai ir procedūros, tokiuose objektuose turi griežtėti: „Turi prasidėti išankstinis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų lankymasis. Taipogi turi keistis verslo atsakomybė ir požiūris.“
Jo teigimu, jau dabar už panašaus masto aplinkosauginius pažeidimus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nuo gegužės panašūs atliekų tvarkymo centrai ir kiti pramoniniai objektai privalės turėti gaisrininkų ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimą pradėti atliekų šalinimo ar laikymo veiklą.
Dar S. Gentvilas pažymėjo, kad gaisrų pavojus atliekų tvarkymo sistemose auga.
„Pernai turėjome 12 fiksuotų gaisrų pas atliekų tvarkytojus. Tai yra pagrinde dėl to, kad didėja ličio baterijų naudojimas, (...) o ličio baterijos turi savaiminio užsidegimo pavojų“, – kalbėjo ministras.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktorius Giedrius Kadziauskas sakė, kad AAD identifikavęs apie 100 rizikingiausių atliekų tvarkymo įmonių. 84 iš jų buvo patikrintos pernai, kartu su PAGD. G. Kadziausko teigimu, pažeidimai fiksuoti apie 40 proc. jų.
„Daugiausia jų susiję su viršytais leidžiamais laikyti kiekiais, dalis pažeidimų susiję su atliekų išdėstymu pagal leidime nurodytą planą“, – Alytuje žurnalistams sakė G. Kadziauskas.
Aplinkos ministerija 2019 m. gaisrą „Ekologistikoje“ laiko „viena didžiausių pastarojo meto ekologinių katastrofų“, per kurią išsiskyrė gausi oro tarša, buvo paskelbta ekstremali situacija.
Tvarkyti po gaisro likusias atliekas bendrovė „Ekobazė“ pradėjo praėjusią savaitę, teismui panaikinus „Ekologistikai“ taikytus turto apribojimus. Išvežta daugiau nei 3 tūkst. tonų padangų, jų plėšinių ir kitų gumos atliekų „Ekobazė“ ketina iki gegužės 21 d.
Sutartis, pagal kurią „Ekobazė“ įsipareigojo sutvarkyti padangų atliekas, įsigaliojo vasario 2 d., po to kai sausio 25 d. Alytaus apylinkės teismas panaikino dalį „Ekologistikos“ turtui taikytų apribojimų.
To „Ekologistika“ teismo prašė norėdama įvykdyti 2023 m. balandžio 3 d. AAD nurodymą nutraukti padangų atliekų laikymą patalpose Alytuje ir perduoti jas tvarkymui.
Iš viso planuojama sutvarkyti 819 tonų padangų atliekų, 2143 tonų plėšytų padangų ir 895 didmaišiai su gumos pudra ir granulėmis.
G. Kadziauskas tikino, kad įmonės atliekų sutvarkymą padengs įmonė, valstybės lėšų tam panaudota nebus. Jo teigimu, dėl aplinkai padarytos žalos AAD yra iškėlęs 6 mln. eurų vertės civilinį ieškinį.
„Ekobazės“ direktorė Marina Curko-Notkuvienė žurnalistams patikslino, jog atliekų sutvarkymas įmonei kainuos apie 600 tūkst. eurų.
Padangų ir gumos atliekos iš Alytaus vežamos perdirbti į Elektrėnus, kur, anot M. Curko-Notkuvienės, bendrovė turi didelius pajėgumus. Jas perdirbus ketinama gaminti gumos granules, iš kurių vėliau gaminama kita produkcija, jos parduodamos pirkėjams Lietuvoje.
„Darbai jau pradėti prieš savaitę, šiai dienai jau turime išvežę 412 tonų atliekų. Darbai vykdomi kiekvieną darbo dieną, kasdien išvežame nuo 50 iki 70 tonų“, – sakė M. Curko-Notkuvienė.
