„Grigeo Klaipėda“ prisiėmė atsakomybę dėl iš dalies biologiškai apvalytų nuotekų išleidimo į Kuršių marias ir teisme davė pažadą visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti jai inkriminuojamą taršą. Tačiau atsižvelgus į 2021 m. liepos įvykius, galima teigti, kad rezonansinė byla nebuvo pamoka. Tuomet buvo fiksuota pakartotinų teršimų. Dėl pakartotino teršimo „Grigeo Klaipėda“ turės atlyginti 4,4 tūkst. eurų gamtai padarytą žalą.
„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas sako, kad bendrovė negali pradėti visų galimų Kuršių marių taršos mažinimo darbų, nes laukia teismo sprendimo. Tik po jo paaiškės, kokių konkrečių veiksmų bendrovė gali imtis, siekiant sumažinti Kuršių marioms padarytą žalą.
Taip pat T. Eikinas teigia, kad susitelkti ties Kuršių marių būklės atkūrimu sudėtinga, nes byloje prioritetas skiriamas žalos atlyginimui pinigais. Nors tiek teismo, tiek rekordinės sumos ieškinį pateikusio Aplinkos apsaugos departamento tikslas turėtų būti operatyvus Kuršių marių taršos mažinimas.
„Pagal ES teisę, taršos incidentuose prioritetas visada yra teikiamas gamtos elemento – šiuo atveju Kuršių marių būklės ir ekologinio potencialo – atkūrimui. Čia ir koncentruojame visas savo pastangas pasiekti realų pokytį.
Deja, Lietuvoje iki šiol vadovaujamasi kita įsisenėjusia praktika – prioritetas skiriamas žalos atlyginimui pinigais, kai atitinkama suma keliauja į bendrą valstybės biudžetą ir tiesiogiai neprisideda prie konkretaus gamtos elemento atkūrimo. Natūralu, kad eidami Lietuvoje dar nepramintu keliu stringame sudėtingose biurokratinėse procedūrose“, – Eltai teigė T. Eikinas.
– Šiemet sukanka ketveri metai po rezonansą sukėlusio viešo prokuratūros pareiškimo apie pradėtus tyrimo veiksmus dėl ilgametės Kuršių marių taršos. Po pareiškimo bendrovė savo iniciatyva žadėjo imtis neatidėliotinų veiksmų Kuršių marių gerinimui. Kas iš tiesų buvo padaryta?
– 2020 m. pradžioje, iškart po paskelbto taršos incidento, esame prisiėmę visą atsakomybę ir visuomenei bei teismui davėme pažadą savo iniciatyva ir sąskaita iš aplinkos išimti visus mums inkriminuojamus teršalus. Taip kaip tai numato ES ir Lietuvos teisės aktai. Į tai nuosekliai ir investuojame. Įgyvendinome pilotinius su Kuršių marių pakrantėmis besiribojančių nendrynų pjovimo darbus, kurie leido pašalinti į marias patenkančius biogeninės kilmės teršalus.
Taip pat pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl paviršinių nuotekų tinklų modernizavimo Klaipėdos mieste. Parengėme ir su Aplinkos apsaugos departamentu (AAD) deriname aplinkos atkūrimo priemonių planą, kurį esame pasiruošę nedelsiant įgyvendinti, kai tik jis bus patvirtintas AAD. Atlikome išsamius moksliškai pagrįstus išleistų teršalų poveikio tyrimus. Visi šie darbai yra palydėti išsamių ataskaitų, kurios pateiktos institucijoms ir teismui.
Be to, ketverius metus tiesiogiai finansiškai prisidedame prie aplinkosaugos tyrimų progreso, skirtingų aplinkosauginių iniciatyvų, santykių su bendruomenėmis stiprinimo. Nuosekliai siekiame, kad ginčas, dėl kurio esame prisiėmę atsakomybę, būtų užbaigtas taikiai, o bendrovė galėtų pasiekti taiką su gamta įgyvendinus aplinkos atkūrimo priemones.
– Ar buvo susidurta su konkrečiais iššūkiais, dėl kurių nepadaryta daugiau?
– Visada norisi sklandžiau ir efektyviau, tačiau suprantame ir tai, kad esame precedento neturinčiame procese, kuris iš esmės formuoja naują praktiką aplinkos būklės atkūrime. Pagal ES teisę, taršos incidentuose prioritetas visada yra teikiamas gamtos elemento – šiuo atveju Kuršių marių būklės ir ekologinio potencialo – atkūrimui. Čia ir koncentruojame visas savo pastangas pasiekti realų pokytį.
Deja, Lietuvoje iki šiol vadovaujamasi kita įsisenėjusia praktika – prioritetas skiriamas žalos atlyginimui pinigais, kai atitinkama suma keliauja į bendrą valstybės biudžetą ir tiesiogiai neprisideda prie konkretaus gamtos elemento atkūrimo. Natūralu, kad eidami Lietuvoje dar nepramintu keliu stringame sudėtingose biurokratinėse procedūrose.
– Jau prasidėjus teisminiam procesui bendrovė davė viešą pažadą išimti iš Kuršių marių visus jai inkriminuojamus teršalus. Ar šis procesas realiai vyksta? Kas iki šiol nuveikta šioje srityje?
– Per trejus metus kartu su šalies ir tarptautiniais ekspertais esame parengę didelės apimties mokslines studijas, kurios įvertino visas galimas aplinkos atkūrimo alternatyvas. Pagal šias studijas AAD esame pateikę ne vieną skirtingą aplinkos atkūrimo priemonių plano redakciją. Paradoksalu, tačiau iki šiol nepatvirtintos net ir tos aplinkos atkūrimo priemonės, kurias pasiūlė pats AAD.
Todėl dalį pilotinių priemonių, leidžiančių išimti teršalus iš Kuršių marių, nelaukdami biurokratinių procedūrų pabaigos, įgyvendiname savo iniciatyva. Taip savo lėšomis įsigijome specialiai mums pagamintą techniką, leidžiančią pjauti nendres. 2021 rudenį ir 2022 m. pavasarį esame išpjovę 210 tonų teršalus savyje kaupiančių nendrių. Remiantis nepriklausomais laboratoriniais tyrimais, tokiu būdu iš Kuršių marių buvo išimta apie 21 proc. mums priskiriamo bendrojo azoto ir 54 proc. bendrojo fosforo.
Kartu su aplinkos atkūrimo priemonių planu teisme taip pat esame pateikę ir taikos sutarties projektą. Patvirtinta ji taptų tinkamą ir savalaikį mūsų įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančia priemone. Jei įsipareigojimai nebūtų įgyvendinti kaip suplanuota, „Grigeo Klaipėda“ privalėtų atlyginti AAD išlaidas, susijusias su aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimu taip, kaip numato Aplinkos apsaugos įstatymas (AAĮ). Tačiau kol kas patvirtinimų neturime ir savo iniciatyva dedame maksimalias pastangas, kad šis procesas nestovėtų vietoje.
– Stebint bylos nagrinėjimo eigą peršasi išvada, kad civiliniame ieškinyje pareikštą 48 mln. eurų vertės ieškinį siekiate pakeisti aplinkos atkūrimo priemonėmis. Kokie tokio siekio motyvai? Galbūt jis įmonei ekonomiškesnis?
– Pradėkime nuo to, kad visos iki šiol Kuršių marių vandens būklės tyrimus atlikusios institucijos, tarp kurių ir prokuratūros pasitelkti ekspertai, Lietuvos mokslininkai ir tarptautiniai ekspertai nenustatė, jog nuotekomis būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Didelės žalos vandens telkiniui faktas byloje nebuvo nustatytas taip, kaip to reikalauja AAĮ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą.
Žalos faktas yra tik teorinis, nuspėjamas – išvestas per matematines formules bendrovei AAD pateiktame civiliniame ieškinyje. Ieškinys pagrįstas ne realiais vandens būklės tyrimais, o dar sovietmečiu parengta metodika, kuri prieš dvidešimtmetį aplinkos ministro įsakymu buvo perkelta į nacionalinę teisę. Pagal ES teisę ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, į aplinką išleistų teršalų sutapatinimas su žala, kaip ir žalos dydžio skaičiavimas vien pagal teršalų kiekį, savaime negali reikšti reikšmingo neigiamo poveikio. Ypač vandens būklės pablogėjimo per vieną klasę.
Todėl nebandome dirbtinai ieškoti ekonomiškesnių ar lengvesnių kelių. Priešingai, išliekame nuoseklūs, prisiimame atsakomybę ir kai mums bus suteikta tokia galimybė – patvirtintas aplinkos atkūrimo priemonių planas, – iš Kuršių marių išimsime visus inkriminuojamus teršalus.
– Kalbantis dėl aplinkos atkūrimo priemonių, svarbus dialogas su Aplinkos apsaugos departamentu, kuris kaip ieškovas taip pat figūruoja byloje. Ar bylos nagrinėjimas ir bendradarbiavimo procesas dėl aplinkos atkūrimo planų vienas kitam netrukdo?
– Mes esame atviri ir dedame visas pastangas, kad lygiavertis dialogas visais lygmenimis vyktų ir būtų efektyvus bei rezultatyvus. Realybėje yra visko.
– 2021 m. liepą buvo fiksuota pakartotinų teršimų. Tuomet aplinkosaugininkai nustatė, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias pateko beveik 19 kubinių metrų nevalyto technologinio vandens, o kartu su juo – toksiškų teršalų. Tai gal rezonansinė byla nebuvo pamoka, jei tai kartojasi?
– Prieš trejus metus įvykus techniniam gedimui, per AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias pateko nedidelis kiekis apyvartinio technologinio vandens. Incidentas buvo netyčinis ir mūsų pastangomis operatyviai eliminuotas. Po jo atliktas išsamus vidinis tyrimas, sudėti visi reikalingi saugikliai ir nuo to laiko jokių panašių incidentų nefiksuojame.
Administracinė atsakomybė dėl to incidento buvo pritaikyta ir man, kaip bendrovės vadovui. Tačiau išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praeitų metų balandžio mėnesį patvirtino, kad AAD, skirdamas baudą už neteisėtus veiksmus, nepagrįstai konstatavo ir žalos faktą, nors inkriminuota administracinio nusižengimo sudėtis buvo tik formali. Šiuo metu teismo procesas vyksta ir bendrovei priteista 4 tūkst. eurų žala, nepaisant to, kad žalos aplinkai faktas pagal AAĮ byloje nebuvo nustatytas. Identišką problematiką teismas turės išspręsti ir pagrindinėje byloje.
– Praėjusių metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad „Grigeo Klaipėda“ privalo išardyti Dumpių nuotekų valymo įrenginiuose savavališkai sumontuotą vamzdį, kuriuo nuotekos tekėjo į „Klaipėdos vandens“ valyklą. Iš šios valyklos teršalai ir patekdavo į Kuršių marias. Jūs esate pasisakęs, kad tai neteisinga informacija. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Šiuo atveju kalba eina apie istorinį, 19891–991 m. statytą išvalytų nuotekų transportavimo tinklą, kuris buvo įrengtas, kai bendrovės nuotekų valymo įrenginiuose buvo valomos fabriko ir Klaipėdos miesto nuotekos. Išvalytų nuotekų valymo tinklas buvo nutiestas pagal tuo metu galiojusius reikalavimus ir nėra nelegalus. Apskritai, didžioji dalis Klaipėdos miesto nuotekų tinklų buvo statyti iki nepriklausomybės atkūrimo, todėl dalis dokumentų nėra išlikę ir objektyviai negali būti atkurti.
Teismui priėmus sprendimą šį konkretų tinklą demontuoti, bendradarbiaujame su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl sprendimo įgyvendinimo. Paradoksalu, jog būtent šios institucijos atstovė, duodama parodymus teismui, interpretavo, jog per tinklą leistos iš dalies apvalytos nuotekos į marias. Tačiau jo paskirtis visiškai kita. Vėliau ji tvirtino pasakiusi tik savo asmeninę nuomonę. Tačiau klaidinga informacija pateko į viešąją erdvę ir reputacinė žala buvo padaryta. Nepaisant to, kad pačioje byloje nėra patvirtinančių dokumentų, kad bendrovė statė šį tinklą ar yra jo savininkė.
– Nuo šių metų byla, argumentuojant operatyvumu, buvo priskirta prioritetinių antrojo lygio bylų kategorijai. Bendrovė taip pat viešai yra teigusi lūkestį, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau. Tačiau nemažai priklauso ir nuo procesinių veiksmų, bendrovės iniciatyvos. Viešai buvo nuskambėjęs lūkestis dėl papildomų ekspertizių, vandens būklės tyrimų. Ar ketinate tai inicijuoti? Kaip tai gali paveikti bylos nagrinėjimo eigą?
– Mes visiškai palaikome ir esame suinteresuoti kuo operatyvesniu bylos nagrinėjimu, kuris pagaliau pateiks visus atsakymus. Antrus metus vykstantis bylos nagrinėjimas visą šį laiką vyko pakankamai intensyviai. Byloje šiuo metu atliekamas įrodymų tyrimas, apklausiami liudytojai. Todėl vienintelis dalykas, ko baiminamės bylą priskyrus procesiniam naujadarui – prioritetinėms antrojo lygio byloms – tai dirbtinio jos skubinimo bei paviršutiniško nagrinėjimo, kai pirmenybė būtų teikiama greitesniam, o ne išsamiam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui.
Teismui yra žinomi mūsų ketinimai teikti prašymus, susijusius su žalos aplinkai fakto nustatymu, pasitelkiant teismo ekspertus. Prašymas skirti teismo ekspertizę yra būtinas ir kritiškai svarbus, nes byloje esančios specialistų išvados reikšmingai skiriasi, o šią bylą nagrinėjantis teismas turi pašalinti esminius prieštaravimus, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
– Byloje šiuo metu vykdoma liudininkų apklausa. Metų pabaigoje apklausti ir buvę bendrovės vadovai, buvę tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą, tinklų modernizavimą. Jų teisme išsakyta mintis gana aiški, jog jie patys negalėjo padaryti pokyčio. Ar jūs, kaip dabartinis bendrovės vadovas, nesijaučiate panašioje situacijoje?
– Atsakomybės klausimas šioje byloje yra esminis. Didžiąją inkriminuojamo laikotarpio dalį už nuotekų išleidimą tiesiogiai buvo atsakingi tuometinis bendrovės gamybos vadovas, nuo bendrovės slėpęs savo teistumus, ir buvęs bendrovės generalinis direktorius. Jų daugiau nei 6 metus trukusio vadovavimo laikotarpiu padaryta žala gamtai pagal pateiktą AAD civilinį ieškinį, anot prokuratūros, gali siekti 33 mln. eurų. Tačiau jiems, kaip atsakingiems asmenims, AAD civilinio ieškinio dėl žalos aplinkai nepareiškė.
Jie taip pat į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenims, nepaisant to, kad turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą jos baigtimi. Sutikę bendradarbiauti su teisėsauga, jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nors ir prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl dabar atsakomybė perkelta ant po jų ypatingai trumpai pareigas ėjusių vadovų ir techninių darbuotojų bei manęs asmeniškai. Pavyzdžiui, aš dirbau vos 3 savaites iki incidento, tačiau, nepaisant to, prokuratūros supratimu, nešu pilną atsakomybę už savo kaltę pripažinusių buvusių ilgamečių vadovų sukurtą nusikalstamų veiksmų praktiką.
Šiuo metu vyksta teismo procesas, todėl negaliu komentuoti buvusių vadovų parodymų, ar jie objektyviai negalėjo, ar nenorėjo padaryti pokyčio, susijusio su bendrovės nuotekų biologinio valymo optimizavimu. Tikimės, kad teismas objektyviai įvertins visas aplinkybes ir priims teisingą sprendimą. Juolab kad byloje kuriama legenda, jog tuometiniai vadovai neturėjo jokios sprendimo teisės ir tariamai faktiškai neatliko savo pareigų, o viskas buvo daroma vienasmeniu valdybos pirmininko sprendimu, yra absurdas.
– „Grigeo Klaipėda“ byloje yra pateikusi prašymus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Kodėl siekiate kreiptis į paminėtus teismus?
– Prašymus teismui kreiptis į ESTT ir KT dėl esminių prieštaravimų tarp nacionalinės ir ES teisės atitikties bei aiškinimo ir taikymo aplinkosaugos teisės srityje, nustatant žalos aplinkai faktą ir dydį bei atlyginant aplinkai padarytą žalą, pateikėme pernai birželį. Tačiau teismas nutarė kol kas bylą nagrinėti šių prieštaravimų ar neaiškumų neeliminavus. Sprendimas dėl šių kreipimųsi buvo atidėtas iki įrodymų tyrimo pabaigos.
Jei prašymai bus patenkinti, teismas, be kita ko, turėtų prašyti ESTT išaiškinti, ar ES teisė gali būti aiškinama kaip numatanti tai, kad žala aplinkai gali būti kildinama tik iš teršalų kiekio, neatliekant realaus jų poveikio aplinkos elementams ar funkcijoms tyrimo. Taip pat dėl Lietuvoje tebeveikiančios žalos aplinkai dydžio nustatymo metodikos, pagrįstos tik hipotetiniu žalos apskaičiavimu. Atitinkamai, ir dėl šiuo metu Lietuvoje veikiančio teisinio reguliavimo atitikimo ES teisei, kai prioritetas taikomas ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o AAD civiliniams ieškiniams dėl žalos gamtai atlyginimo pinigais.
KT bus prašoma išaiškinti ir atitinkamų AAĮ straipsnių atitiktį Konstitucijai, kuriuose šiuo metu nenustatyta nacionalinių institucijų pareiga priimti sprendimus dėl reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Taip pat nenustatyti teisiniai pagrindai netvirtinti aplinkai žalą padariusio asmens pasiūlytų aplinkos atkūrimo priemonių, neapibrėžti šios procedūros terminai.
