„Eurobarometro“ duomenimis, tokiam perėjimo prie tvaresnio ir ekologiškesnio gyvenimo tikslui pritaria 88 proc. ES piliečių. Tačiau, kad iki 2050 metų tvari energija, produktai ir paslaugos bus įperkamos visiems, įskaitant skurdžiau gyvenančius žmones, šiuo metu tiki tik 46 proc. europiečių.
Pusė europiečių sutinka, kad ES daro pakankamai, kad užtikrintų sąžiningą perėjimą prie ekologijos, pusė taip mano ir apie savo regionų, miestų ar vietos valdžios institucijas, 47 proc. apie savo šalies vyriausybę, o 43 proc. sutinka, kad pramonės sektorius jau turi pakankamai indėlio kovoje su klimato kaita.
Vis dėlto, kalbėdama „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ žurnalistė, radijo laidų vedėja, ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ komunikacijos koordinatorė Milda Noreikaitė-Bobinienė teigia, kad Europos Žaliojo kurso įgyvendinimo Lietuvoje kontekste ji pasigenda politikų kompetencijos kalbėti šia tema ir atskirti, kurie pokyčiai yra esminiai ir svarbiausi.
„Dar vis romantizuojame tą ekologijos temą, kad čia esą kažkokia nišinė tema, pomėgis, bet tai iš tikrųjų yra privaloma tema. Ir aš vis dar pasigendu kompetencijų. Tas maišelis yra lašas jūroje, mums svarbus šitas pokytis, taip, mes jau susitarėme, visi mes jau žinome, kad ekologijoje yra svarbu atsisakyti plastiko neperdirbamo ir taip toliau, bet svarbiausia yra kuo mes šildome namus, kokiais automobiliais važinėjame“, – kalbėjo M. Noreikaitė-Bobinienė.
Tvaresnis Vilnius
Europos Komisijai įvertinus Vilniaus miesto įsipareigojimą kurti tvarią ateitį ir siekti iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu miestu, Vilnius paskelbtas 2025 m. Europos žaliąja sostine. Už tai miestui bus skiriama 600 tūkst. eurų premija, kuri turėtų padėti įgyvendinti miesto aplinkos tvarumo didinimo priemones.
Kalbėdamas laidoje „Žalias sprendimas“, Vilniaus miesto savivaldybės Tvarumo vadovas Anton Nikitin teigia, kad, kur bus išleisti premijos pinigai dar nesuplanuota, tačiau skiriama suma yra per maža dideliems pokyčiams įgyvendinti.
„Dar, tiesą sakant, neplanavome, kur išleisti tuos pinigus ir akivaizdu, kad biudžetas tam skirtas tikrai bus didesnis. Tie 600 tūkst. miesto infrastrukturos prasme yra tikrai pakankamai nedidelė suma. Mes turime suprasti, kad keliolika milijonų yra skiriami infrastruktūros daliai kasmet“, – sako Anton Nikitin.
Vilniaus miesto savivaldybės Tvarumo vadovas teigia, kad norint siekti Europos Žaliojo kurso tikslų, neužtenka tik finansinių išteklių, kur kas sudėtingesnis procesas – keisti pačių gyventojų įpročius:
„Viena vertus jis (tvarumo kelias – red. pastaba) yra sunkus dėl to, kad tai iš miesto ir valstybės pusės reikalauja daug investicijų. Tai vienas yra piniginis klausimas, bet antras, man atrodo, yra gerokai sudėtingesnis.
Kiekvienas mes turime pradėti keistis, o čia yra labai sudėtinga: ar mes turime atsisakyti nereikalingų kelionių automobiliu, ar mes turimetaupyti išteklius, elektrą, plastikinio maišelio neimti. Kažkokių priemonių yra, bet tai yra labai didelis pokytis, kuris viena vertus, yra neišvengiamas, bet, kita vertus, jis yra tiesiog gyvybiškai būtinas, jeigu mes norime gyventi patogiame, švariame ir tikrai gyvybingame mieste ar gyvybingoje šalyje“, – laidoje kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Tvarumo vadovas Anton Nikitin.
