Į inovatyvius ir technologinius sprendimus daugiau dėmesio sutelkia ir Europos miestai. Portugalijos mieste Bragoje dar 2018 m. įdiegta išmani atliekų valdymo sistema, Nyderlanduose, Amsterdame įrengiamas išmaniųjų, klimato kaitai pritaikytų stogų tinklas.
Apie tai, ar inovacijos kūrimas yra pakankamas ir stiprus atsakas klimato kaitai, kaip jos vystosi Lietuvoje, „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ pasakojo Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Paulius Petrauskas. Jis teigia, kad siekiant inovacijų ir technologinio proveržio, nemažiau svarbu įgyvendinti ir įsidiegti jau esamus, patikrintus sprendimus.
„Reikia suprasti, tam kad pereiti į tą kūrimą, inovacijas, reikia ir savo kieme susitvarkyti. Tai ir naujų technologijų, tos, kurios jau dabar yra padarytos, jas iš tikrųjų reikia diegtis, tam, kad mes galėtume vis dėlto pereiti į kitą etapą.
Ir čia ta sinergija, tas perėjimas nuo dabartinių technologijų, ką mes turime įsidiegti ir atsinaujinti, yra kelias į ateities technologijų ar produktų kūrimą. Vienas be kito jos negali egzistuoti“, – kalbėjo Paulius Petrauskas.
Be to, laidos pašnekovas teigia, kad daugiausiai inovacijų ims kurtis nuo 2030 m. Jos bus būtinos norint pasiekti neutralumą klimatui, kadangi dabar esamų technologijų potencialo neužtenka.
„Kartais mes klaidingai suprantame žaliąją ekonomiką ir žaliąjį kursą. Dabar įsivaizduojame, kad žali sprendimai tai yra saulės elementai, vėjo jėgainės. Tačiau tik trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 m. tai tikrai yra sprendimas, nes mes taip mažiname šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Bet, kai mes kalbame apie klimato neutralumą, tai su dabartinėmis technologijomis ir medžiagomis mes negalime to pasiekti. Tad nuo 2030 m., mes iš tikrųjų pradėsime kurti tas technologijas, ir tos naujos technologijos, naujos kartos medžiagos, jos iš esmės pakeis suvokimą apie žaliąją ekonomiką ir žaliąjį kursą“, – teigia Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Paulius Petrauskas.
Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius sako, kad inovacijų kovai su klimato kaita kūrimas atsiduria verslų rankose. Be jų, valstybė praranda savo konkurencingumą.
„Valstybei, kas yra labai svarbu, tai turėti tokias technologines arba technologijas kuriančias įmones, nes tik technologijas kuriančios įmonės ir vykdo tą rinkos raidos arba naujų rinkų atradimo veiklas. Ir tik kada mes sukuriame tas technologijas, pateikiame į rinką, ir tada mes galime pamatyti, ar visuomenė priima, ar tai atitinka politikos kursą ir panašius dalykus.
Bet tokių, įmonių neturėjimas, tai ilgalaikėje perspektyvoje labai nenaudinga valstybėms, ir valstybės pačios praranda savo konkurencingumą“, – „Žinių radijui“ pasakojo P. Petrauskas.
