Jūros hidrodinaminės savybės ir žmogaus veikla lėmė, kad Baltijos jūra šiandien eutrofikuota, užteršta pavojingomis medžiagomis ir šiukšlėmis, jos biologinė įvairovė – jautri ir pažeidžiama.
Kodėl reikia išsaugoti Baltijos jūros vertybes
Jau daugiau nei 30 metų taikomos priemonės, skirtos kuo labiau sumažinti taršą dėl žmonių veiklos ir per ilgą laiką atsiradusį užterštumą. Nors pažanga šioje srityje vyksta, pagrindiniu uždaviniu išlieka poreikis atrasti pusiausvyrą tarp šios trapios ekosistemos apsaugos ir gausių bei įvairių ekonominių jūros naudojimo būdų. Vis dėlto, visos šios pastangos neduos pageidaujamo rezultato, jei visuomenė nesuvoks mūsų jūros gamtinės vertės, jai kylančių pavojų ir reikalingų apsaugos priemonių.
VSTT primena, kad 2015 metais Lietuvoje baigtos steigti jūrinės saugomos teritorijos, kurios šiuo metu apima 18,5% Lietuvos jūrinių vandenų. Saugomos jūrinės teritorijos parenkamos remiantis moksliniais buveinių tipų ir saugomų laukinių gyvūnų bei augalų rūšių populiacijų tyrimais. Lietuvos jūros pakrantėje yra saugoma svarbi buveinė – rifai.
Baltijos jūros rifai
Rifai yra stambių riedulių laukai priekrantėje iki 20 m gylio. Sudarant tvirtą substratą, jie suteikia unikalias sąlygas ir prieglobstį daugeliui jūrų gyventojų, tokiems kaip makrodumbliai, moliuskai, vėžiagyviai ir bentosinės žuvys.
Dauguma verslinių žuvų rūšių rifus pasirenka kaip nerštavietes, juose maitinasi nardantys paukščiai. Rifai pritraukia ir žuvis, paskui kurias atseka ruoniai. Retkarčiais Baltijos jūros pakrantėje praplaukia vienintelis Baltijos jūros banginis – paprastoji jūrų kiaulė.
Jūrinėse saugomose teritorijose aptinkami Europos Bendrijos svarbos paukščiai: nuodėgulės (Melanitta fusca), alkos (Alca torda) ir ledinės antys (Clangula hyemalis), kurios atskrenda peržiemoti į Lietuvos vandenis ir, pavasariui atėjus, skrenda perėti į Šiaurę. Šie paukščiai yra globaliai nykstantys, todėl veiksminga jų apsauga yra būtina. Deja, nykstantys paukščiai renkasi derlingas vietas virš rifų, kur neršia verslinės žuvys ir sukasi žvejybiniai laivai. Tai yra rimta grėsmė Baltijos jūroje žiemojantiems vandens paukščiams, nes į žvejybos tinklus patekę paukščiai dažniausiai žūsta.
Kodėl sunku užtikrinti veiksmingą Baltijos jūros apsaugą
Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros rajone gana intensyvi žmogaus ūkinė veikla. Čia įsikūrę Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Būtingės naftos terminalas, jūroje šalinamas uoste iškastas gruntas, kasamas smėlis paplūdimiams pildyti, vykdoma laivyba, verslinė žvejyba. Čia susikerta daug komercinių interesų.
Baltijos jūra yra šalta, neskaidri, jos biologinė įvairovė nepasižymi spalvingomis rūšimis, o charizmatiškos rūšys, tokios kaip jūrų kiaulės ar ruoniai, yra stebimos retai, todėl sunku plėtoti povandeninį turizmą ir taip paskatinti saugoti jūros vertybes.
Vienintelis būdas pagerinti Baltijos jūros būklę yra saugomų teritorijų veiksmingas tvarkymas, visuomenės įtraukimas ir švietimas apie trapią Baltijos jūros ekosistemą. Deja, Lietuvos saugomų jūrinių teritorijų apsauga kol kas nėra veiksminga, čia dar vis vykdoma verslinė žvejyba, nekontroliuojama laivyba.
