Atkreipė dėmesį į sunkumus
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas diskusijoje apie tvarumo svarbą Lietuvos verslui atskleidė, kad išgirdus raktinius žodžius „tvarumas ir Lietuvos verslas“, pirmoji šovusi mintis buvo kaštai ir galvos skausmas.
„Dauguma supranta, kad tvarumo reikia, kad tai yra ateitis, kad su tuo gyvensime bent porą ateinančių dešimtmečių ir ta tema vienu ar kitu kampu bus šalia mūsų“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Visgi jis pastebi, kad kol vieni tai suvokia kaip neišvengiamą būtinybę, kiti tvarumo keliu žengia tik iš pareigos. „Jeigu toks nebūsi, rinka tave sutvarkys. Jei nebūsi „žalias“ tavęs šalinsis ir tavo verslas po truputį trauksis“, – dėstė M.Dubnikovas.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas atkreipė dėmesį ir į problemą, su kuria susidurs tvaresne norinti tapti organizacija. Pasak jo, kiekvienas naujas reikalavimas atsiremia į kaštus, o už tai paprastai turi susimokėti vartotojas.
„Čia yra esminis klausimas, kaip surasti balansą. Nes tie kaštai gali būti didžiuliai. Iš vienos pusės, naudojame pažangesnes medžiagas, kurios leidžia tai pasiekti, iš kitos pusės yra reguliacinės medžiagos“, – sakė verslo konfederacijos viceprezidentas.
Taip pat M.Dubnikovui nerimą kėlė ir vis didėjantis tvarumo ataskaitų verslui skaičius.
„Didžiosiose įmonėse jau atsiranda nauji etatai, kurie nieko nedaro, tik žiūri, kad visi popieriai būtų vietoje. Taip pat neigiama pusė yra, kad įvairiose paslaugose, taip pat ir finansų sektoriuje, atsiranda vis daugiau elektroninio ar fizinio popieriaus, kur reikia „paukščiuoti“, 57 kartus pasirašyti ir galiausiai iš to nelabai kas išlošia – tai yra administravimas.
Taip pat, iš valdžios pusės norėtųsi, kad nebūtų peržengta riba, kai vartotojas, kurį saugome nuo sukčiavimo, nebesuprastų, ką pasirašo. Čia ir yra kita pusė – visur daugėja parašų ir varnelių, kas prideda dar daugiau darbo“, – aiškino verslo konfederacijos viceprezidentas.
Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento (KPMG) vadovas Dainius Pupkevičius antrino, kad sunku nesutikti su didėjančiu popierizmu. Taip pat jis dėmesį atkreipė ir į kitas problemas, su kuriomis gali susidurti tvarumo siekiančios šalies įmonės.
„Yra didelė administracinė našta. Įsivaizduokite įmonę, kuri nebuvo susidūrus su karščio žemėlapių sudarymu, monitorinėmis valdysenos sistemomis ir pan. Visgi, tiekimo grandinė yra jau rinkos rizika. Tai reiškia, kad jei tų skaičių neparodysim, mūsų klientas gali atsisakyti.
Su visa pagarba tarptautinėms organizacijoms, kurios sau gali leisti turėti tvarumo departamentą iš 50–60 žmonių, mūsų Lietuvos įmonių dydis yra kur kas mažesnis. Mums šita našta santykinai yra kur kas didesnė“, – kalbėjo valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas.
Vyriausybė žada pagalbą
Diskusijos metu klausimai kelti ir vyriausybės atstovams – teirautasi, kodėl valdžia nesiūlo palengvinti tvaraus verslo vystymosi naštos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sako, kad vykstantys pokyčiai – labai dideli, o ir pagalba verslams yra skiriama.
„Specialistai skaičiuoja, kad Europos Sąjungai prireiktų apie 700 tūkst. tvarumo specialistų. Darbo vietos yra daug, bet tai yra sunkiai įkandama. Nenorėčiau į tai negatyviai žiūrėti. Mes padedame prisitaikyti verslams visokiomis priemonėmis – nuo katilų iki pačių technologijų keitimo“, – sakė viceministrė.
I.Valeškaitė dėmesį norėjo atkreipti ir į pozityviąją pusę. Pasak jos, nors reikės prisitaikyti, prireiks naujų produktų ir paslaugų, o tai – galimybės, kurioms yra ir paramos priemonių.
„Kalbame apie EKO dizaino direktyvą, kur reikės kurti naujo tipo produktus <...>, mes turim priemonių tokių produktų kūrimui. Jeigu pradėsime nuo įmonės – priklausomai nuo jos veiklos, jai klientą tikrai rasime. Jei kalbame apie EKO direktyvą, net mažosios įmonės gali persižiūrėti savo tiekėjus, darbų saugą. Jos nebūtinai bus įvardintos, kaip žalumo tvarumo, socialinės atsakomybės priemonės, bet tikrai pritaikyti kažką galime“, – kalbėjo I.Valeškaitė.
Sako, kad kalbame, bet nieko nedarome
Savo ruožtu Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė tvarumą lygino su dirbtiniu intelektu. Pasak jos, visi apie tai kalba, bet niekas nieko nedaro.
„Visi vaikštome į konferencijas, tačiau nesuprantame, ką reikia įgyvendinti, nes dauguma įmonių tam iš tiesų yra per mažos. Norint kažką pradėti daryti, turi atsirasti spaudimas, problema. Todėl arba kažkokia valdžios institucija ateina ir priverčia, <...> arba ateina skausmas iš vartotojų“, – kalbėjo R.Stragienė.
Kaip pavyzdį ji pateikia organiškus, ekologiškus produktus. Jiems atsiradus, įmonės greitai suprato, kad tai – būdas tapti konkurencingesniais.
„Tave turi priversti arba turi eiti vienu žingsniu priekyje. Matau, kad Lietuvos verslai dar nedemonstruoja didelės paklausos“, – dėstė Inovacijų agentūros vadovė.
„Tvarumo specialistų šalyje daug, bet bendro supratimo dar tikrai nėra“, – pridūrė R.Stragienė.
Skatina pradėti nuo mažų žingsnių
Savo ruožtu finansinių ir tvarumo ataskaitų teikimo ekspertė, audito įmonės „Audifina“ tvarumo projektų vadovė Daiva Dėdinienė tikino, kad šiuo metu, kalbėdamos apie tvarumą, Lietuvos įmonės yra sutrikusios.
„Įmonės nežino, nuo pradėti. Mažoms ir vidutinėms įmonėms yra kuriami net du standartai, bus nurodomi konkretūs rodikliai, tai yra tikras palengvinimas. ES komisija daug kuria ir daro, klausimas yra, kaip patys suprasime ir pakeisime savo sąmoningumą.
Taip pat turime suprasti, kad nėra planetos B. Jei mes nesustabdysim nei klimato kaitos, nei panašių veiksnių, atsidursime tokioje situacijoje, kad nebežinosim, kaip išlipti ir išgyventi“, – dėstė D.Dėdinienė.
Tvarumo projektų vadovė sakė tikinti, kad Lietuva nėra finansinė provincija ir šalis gali tapti tvaresnė.
„Pradėkime nuo mažų dalykų ir mes iš tikrųjų sutaupysime. Inovacijos yra paprasčiausios – čiaupo, tvaresnių elektros lempučių pakeitimas ir pan. Pamatysite, atsisakysime kažkokių kelionių, sunaudosime mažiau pakuočių, mažiau medžiagų ir tai mums ateis tik į naudą .
Taupymo galimybės yra. Pradėkime nuo mažų žingsnių ir tikėkime, kad viskas bus gerai“, – skatino D.Dėdinienė.
Prioritetu išlieka pelnas
Reaguodamas į pasiūlymus taupyti, M.Dubnikovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pati verslo esmė yra uždirbti pelno. Pasak jo, jei to padaryti nepavysta, tai – ne verslas, o veikiau socialinė įstaiga.
„Visi šitie reikalavimai yra tikrai svarbūs, į klimato kaitą turime reaguoti, bet reikia nepamesti esminio dalyko – jei nebebus pelno ir visi laimingi dirbs, galiausiai prarasime savo rinką“, – aiškino M.Dubnikovas.
Pasak jo, nors reikalavimai iš esmės yra gerai, bet verslui reikėtų leisti įkvėpti oro.
„Verslas yra kompromisų menas. Verslininkas kiekvieną dieną turi ieškoti kompromisų tarp kaštų ir naudos, tarp žmogaus samdymo ir nesamdymo, tarp savo pasaulio suvokimo. Reikalavimai turi būti tokie, kad atitiktų tos dienos temą, jie neturi būti per aukšti“, – sakė M.Dubnikovas.
Savo ruožtu D.Pupkevičius pabrėžė, kad yra maišomi pelai su grūdais. Jo teigimu, tvarumo klausimas yra naujas rizikos veiksnys, o tvarumo ataskaitos – didžiulė našta.
„Jei aš nekreipsiu dėmesio į tą rizikos veiksnį, grąža nuo investicijų man mažės. Tvarumas nėra tik nelašantis čiaupas ar prisuktas šildymas. Tvarumas yra tai, kaip aš elgiuosi su savo darbuotojais“, – pabrėžė D.Pupkevičius.
„Subalansuota rodiklių sistema, sukurta prieš 40 metų, kalba apie tai, kad čia yra finansai, čia yra mūsų rinka, čia yra mūsų procesas, o čia yra mūsų įmonė ir visi tie tikslai yra lygūs. Niekas nepasikeitė, tik atsirado naujas rizikos veiksnys – tvarumas ir jo interpretacija.
Skirtumas tik tas, kad dabar turime daryti ataskaitas, kurių anksčiau nereikėjo. Tai yra didžiulė našta. Į savo tikslus turime įsitraukti ir tvarumo esmę, emisijų mažinimą ir t.t. Jei prieš 40 metų kuriant šią teorija nebuvo padaryta klaida, kad yra svarbu ne tik pelnas, bet ir visos keturios sritys, teorija galioja ir toliau.
Šiuo metu ir kalbam, kad tvarumas yra santykis ne su akcininku, bet su suinteresuotomis šalimis“, – sakė valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas.
Tvarumas turi prasidėti kiekvieno namuose
Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų viceministrė aiškino, kad politikai bando įsijausti į įmonių kailį, todėl tvarume yra svarbu veikti.
„Tvarume svarbu, kad sistema netaptų ataskaitomis dėl ataskaitų. <...> Tvarumas prasideda namuose. To iš pradžių turi norėti vartotojai, į tai turi atkreipti didelį dėmesį. Kitaip įmonės tai darys dėl „paukščiuko“, – sakė I.Valeškaitė.
Viceministrei antrino ir M.Dubnikovas sakydamas, kad būtų geriausia, jei tvarumas ateitų iš rinkos.
„Jei jis ateina iš kliento, reiškia stiprėjam ekonomiškai. Tai yra susiję dalykai. Jei žmogaus pajamos auga, jis nenori nešvarių produktų, nenori teršti pats, ar kad terštų kitas. Viskas yra susiję. Ir tvarumas, ir su tvarumu susiję finansai ir įmonių pelnai“, – įsitikinęs verslo konfederacijos viceprezidentas.
Pasak jo, atsakymas į tvarumą yra paprastas – augant žmonių kiekiui, jis neišvengiamas nei visuomenei, nei verslui. „Atsakymas į tvarumą ir „žalumą“ yra toks, kad tai yra neišvengiamybė tiek verslui, tiek visuomenei“, – priminė M.Dubnikovas.
