Dėl tvarkomų paviršiaus nuotekų sistemų mažiau teršalų patenka į aplinką

Dėl sudėtingo Vilniaus miesto reljefo, intensyvios urbanizacijos, padidėjusių plotų su kietomis dangomis, dėl klimato kaitos sukeltų staigių smarkių liūčių per pastaruosius 10 metų į paviršinių nuotekų tinklus sutekančių kritulių kiekiai išaugo 2–3 kartus, o prieš pusšimtį metų statyti paviršinių nuotekų kolektoriai tapo perkrauti, todėl Vilniaus mieste padažnėjo užtvindymo paviršinėmis nuotekomis atvejų. Užtvindytos centrinės miesto dalies gatvės ribodavo eismą, darė žalą susisiekimo infrastruktūrai ir Vilniaus miesto gyventojų turtui.

Siekdama keisti susidariusią situaciją UAB „Grinda“ įgyvendino paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo Vilniaus mieste projektą, kuriuo numatyta miesto užtvindymo riziką sumažinti iki minimumo. Projekto metu buvo rekonstruoti Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginiai, taip pat buvo atlikta T.Narbuto–Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu – ši rekonstrukcija atlikta inovatyviu mikrotuneliavimo būdu, kuo mažiau trikdant eismą intensyviausiose Vilniaus miesto gatvių atkarpose.

Įgyvendinant projektą rekonstruotas ir Geležinio Vilko gatvės bei Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektorius, o įrengus paviršinių nuotekų kaupyklą sukurta rekreacinė infrastruktūra gyventojams: pastatyta vaikų žaidimų aikštelė, suolelių prisėsti, įrengta takų pėstiesiems ir dviratininkams.

Taip pat rekonstruoti kolektoriai Verkių–Kareivių, Savanorių–Giraitės, Vilkpėdės gatvėse. Vykdant Vilkpėdės gatvės paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, virš valymo įrenginių buvo sumontuota miestiečiams atvira apžvalgos aikštelė, leidžianti grožėtis Neries vingio panorama. Iš viso projekto metu buvo rekonstruota apie 6 kilometrus paviršinių nuotekų tinklų ir nutiesta apie 4 kilometrus naujų. Rekonstruotas vienas ir pastatyti 9 nauji lokalūs paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, sumontuotos 7 paviršinių nuotekų stebėsenos sistemos. Įrengus reikiamą paviršinių nuotekų infrastruktūrą paviršinės nuotekos surenkamos iš 2404,56 ha ploto, o tai beveik ketvirtadalis Vilniaus teritorijos. Rekonstruotų ir naujų valymo įrenginių našumas nuo 4125 l/s padidėjo iki 16170 l/s. Taip pat buvo inventorizuota ir įregistruota beveik 500 kilometrų Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų, ir tai sudaro maždaug 33 procentus nuo neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalies. Projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ įgyvendinti buvo baigtas šiemet, jis pagal 2014–2020 ES finansavimo laikotarpį buvo finansuotas Sanglaudos fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Atlikti nuotekų sistemų tvarkymo darbai išsprendė ne vieną miestui aktualią problemą ir prisidėjo prie vilniečių ir sostinės svečių gyvenimo kokybės gerinimo. „Liūčių metu probleminės Vilniaus gatvės dabar nebeužtvindomos, tad miestiečiai gali saugiau keliauti. Labai palankiai buvo įvertintos naujos į vandentvarkos infrastruktūrą integruotos rekreacinės laisvalaikio erdvės: žmonės mielai jose vaikštinėja, leidžia laisvalaikį, ilsisi, džiaugiasi“, – pastebi projekto vadovas UAB „Grinda“ Inovacijų ir projektų vystymo departamento vadovas Tadas Autukas.

Pasak pašnekovo, labai svarbu pabrėžti ir tai, kad vienas iš projekto įgyvendinimo tikslų buvo taikyti kuo tvaresnius aplinkos sprendimus. Anksčiau, kol nebuvo rekonstruoti esami ir pastatyti nauji lietaus nuotekų valymo įrenginiai, į Nerį tekėjo prastesnės kokybės paviršinės nuotekos. Nevalytos paviršinės nuotekos blogina vandens kokybę, teršalai gali veikti žmonių sveikatą, vandens augaliją ir gyvūniją, tad buvo labai svarbu išspręsti ir šią problemą.

Projekto metu, kaip ir minėta aukščiau, buvo rekonstruotas vienas ir pastatyti 9 nauji lokalūs paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose dabar iš vandens surenkami naftos produktai ir nusodinamos skendinčios medžiagos, tad į Nerį išleidžiamos jau išvalytos nuotekos. Sumontuotos paviršinių nuotekų stebėsenos sistemos leidžia stebėti nuotekų kokybę realiu laiku. Taip prisidedama prie Neries geresnės ekologinės būklės, daroma teigiama įtaka Nemuno, į kurį įteka Neris, ir Kuršių marių bei Baltijos jūros ekosistemoms“.

UAB „Grinda“ atstovui antrina ir AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas. Anot jo, uostamiestyje kadaise įrengta paviršinių lietaus nuotekų infrastruktūra pastaruoju metu tapo nepajėgi surinkti viso lietaus vandens srauto nuo kietųjų dangų: gatvių, šaligatvių, aikštynų, todėl kai kuriose gatvėse ir kiemuose susidaro didesnis kiekis vandens, kuris, palijus stipresniam lietui, nebegali ištekėti. Be to, kai kuriuose miesto rajonuose ir gatvėse lietaus vanduo patekdavo į buitinių nuotekų tinklus, taip būdavo papildomai apkraunami miesto valymo įrenginiai ir didinamos bendrovės sąnaudos.

„Įgyvendindami Sanglaudos fondo ir AB „Klaipėdos vanduo“ lėšomis finansuotą paviršinių lietaus nuotekų sistemos tvarkymo projektą „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Klaipėdos mieste“, turėjome tikslą išplėsti paviršinio vandens surinkimo ir ištekėjimo galimybes smarkiai besiplečiančiose miesto dalyse, tokiose kaip, pavyzdžiui, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, taip pat konkrečiose gatvėse nutiesti naujus lietaus nuotekų surinkimo tinklus. Svarbu akcentuoti, kad įgyvendinant projektą buvo įrengti 4 nauji lokalūs paviršinių lietaus nuotekų valymo įrenginiai. Jie būtini siekiant išvalyti lietaus nuotekas – tekėdamas gatvėmis ir kitomis kietomis dangomis lietaus vanduo surenka taršias medžiagas: tepalus, naftos produktus, druską ir smėlio priemaišas. Šis lietaus vanduo, patekęs į gruntą, užteršia gruntinius vandenis. Įrengus lietaus nuotekų valymo įrenginius, paviršinės nuotekos, išleidžiamos į Danės upę ar Kuršių marias, tampa švaresnės nei anksčiau, taigi pastebimai mažinamas neigiamas poveikis aplinkai“, – tvirtina Benitas Jonikas .

Paviršinių lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbai buvo įgyvendinti Tilžės gatvėje, Šilutės plente, Mokyklos gatvėje nuo Laukų gatvės iki Jotvingių gatvės, Trinyčių gyvenamajame kvartale, Šiltnamių, Aušrinės, Dailės gatvėse, Jūrininkų prospekte, Bangų, Joniškės gatvėse, Sendvario rajone, taip pat teritorijoje nuo laisvosios ekonominės zonos iki Jūrininkų prospekto.

„Projektas neapėmė viso miesto, tačiau sutvarkytose teritorijose, kuriose anksčiau kaupdavosi didelis lietaus vandens kiekis, situacija žymiai pagerėjo. Tęsdama pradėtus darbus AB „Klaipėdos vanduo“ užsakė vieno didžiausių Klaipėdos miesto baseinų hidraulinį modeliavimą, kurio duomenimis remiantis parengtas tolesnis paviršinių lietaus nuotekų sistemos modernizavimo planas. Šio plano sprendiniai mieste jau pradėti įgyvendinti: keičiami pasenę paviršinių lietaus nuotekų tinklai, didinamas jų pralaidumas“, – teigia AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.