Didžioji dalis progreso nejaučia
Tyrimas atskleidė, kad pusė vilniečių mano, jog švaros ir tvarkos šalies sostinėje per pastaruosius metus nepadaugėjo. Progresą įžvelgia kiek daugiau nei trečdalis Vilniaus gyventojų, o regresą – kas dešimtas.
Žiūrint į konkrečius rajonus, vilniečių nuomone, šiuo aspektu geriausiai atrodo Senamiestis (17 proc. respondentų), Žvėrynas (9 proc.) ir Pilaitė (6 proc.). Paklausus pačių rajonų gyventojų, kaip jie vertina savo rajoną, švariausių ir tvarkingiausių rajonų sąrašas pasikeičia – Pilaitė (31 proc. respondentų), Žvėrynas (26 proc.) ir Verkiai (23 proc.).
„Galvodami apie švarą ir tvarką savo rajone turime omenyje ne tik šiukšles ar šiukšliadėžių kiekį. Vilniečiams svarbūs ir tokie kriterijai, kaip švarus oras, triukšmo ar apleistų pastatų – vizualinio triukšmo –nebuvimas. Dalį šių dalykų galime pastebėti tik konkrečiame rajone praleisdami daugiau laiko, todėl tyrimas atskleidžia visiškai skirtingus pačių rajono gyventojų ir visų vilniečių vertinimus“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Šiukšles rūšiuoti galime, bet suburti bendruomenes – sudėtinga
„Darnu Group“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad vilniečiai labiausiai patenkinti sudarytomis galimybėmis rūšiuoti šiukšles (7,4) ir savo rajono tyla (6,7).
Kitus švaros ir tvarkos aspektus – apleistus statinius, grafičiais išmargintas namų sienas, oro švarą, šiukšlių dėžių kiekį, gatvių ir šaligatvių – sostinės gyventojai vertina patenkinamai (įverčiai svyruoja tarp 5,8 ir 6,3).
Prasčiausiai šioje kategorijoje atrodo vykdomų bendruomeninių iniciatyvų švarai ir tvarkai palaikyti vertinimas – vilniečiai jam skyrė vos 4,9 balo.
„Mūsų praktika rodo, kad būtent aktyvios bendruomenės gali daryti reikšmingą pokytį ir prisidėti, jog jų rajonas būtų visapusiškai švaresnis ir tvarkingesnis. Tiesa, tam reikia aktyvių žmonių, kurie norėtų ir gebėtų suburti, inicijuoti, efektyviai bendrauti su savo kaimynais. Jei tokių aplink nėra, pagelbėti gali pilietiško verslo ar savivaldos organizuojamos bendruomenės veiklos. Jų metu ne tik geriau suvokiama, kokių reikšmingų rezultatų galima pasiekti bendromis jėgomis, bet ir savaime išryškėja jos lyderiai. Pakanka ne primesto, o natūralaus bei įkvepiančio pavyzdžio, kad žmonės patikėtų, jog kartu gali kažką pakeisti“, – teigia A.Liaudanskienė.
Svarbu pažinti savo bendruomenę ir jos problemas
Tai, kad bendruomeninės iniciatyvos gali daryti reikšmingus pokyčius rodo ne vienas pavyzdys. Vienas tokių – Antakalnio Sapiegų parke veikianti kavinė, bendruomenės centras „Miesto laboratorija“. Aktyvių antakalniečių dėka senas ligoninės sandėlis virto rajono gyventojų mėgstama susibūrimo vieta, propaguojančia tvaraus ir ekologiškesnio gyvenimo būdo idėjas.
„Norint suburti bendruomenę kažkokiam tikslui, pirmiausia reikia tiek ją, tiek jos problemas gerai pažinoti. Tam reikia bendrauti su rajono gyventojais, stebėti ką jie veikia, kuo skundžiasi ir tik tuomet imtis kažkokių bendrų veiklų. Tiesa, pačios veiklos neturi būti formalios, bendrinės, skirtos užsidėti varnelę. Tokių, pasirodyti skirtų projektų niekas nenori daryti, verčiau reikia imtis spręsti bendruomenei aktualią problemą“, – patirtimi dalijasi „Miesto laboratorijos“ vadovė Goda Sosnovskienė.
Pasak jos, svarbu organizuoti ne renginius, bet iniciatyvas, kurių metų žmonės jaustųsi įsitraukę ir suprastų, jog didelė dalis rajone vykstančių dalykų – jų rankose: „Nuleidinėjimai iš viršaus, kad dabar visi kažką padarysime yra atgyvena, nes raktas į aktyvią bendruomenę yra pačių žmonių aktyvizmas.“
Bandyti gali tekti ne kartą
Nereikėtų tikėtis, kad po vieno bendruomenės susibūrimo, ji ir toliau aktyviai veiks pati be papildomų paskatų.
„Mūsų patirtis rodo, kad vienos didelės iniciatyvos per metus nepakanka, todėl daug vertingiau, kai jas ištisus metu organizuoja pačios vietinės verslo įmonės, organizacijos, mokyklos, darželiai, savivaldybės bei pavieniai piliečiai. Esant didesniam iniciatyvų skaičiui, bendruomenė tampa aktyvesnė ir labiau suinteresuota dalyvauti. Vizualūs pasiekimai, tokie kaip švaresnė aplinka ar naujos žaliosios zonos, gali būti ne tik puikus būdas įvertinti pažangą, bet ir stiprinti bendruomenės ryšius“, – sako per 15 metų sutelkusios lietuvius surinkti apie 1000 tonų šiukšlių iniciatyvos „Mes Darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Glušokas.
Pasak jo, organizuojant bendruomenines iniciatyvas vertėtų pagalvoti ir apie papildomas skatinimo priemones – prizus, užkandžius, koncertus. O pagrindiniu sėkmės raktu išlieka komunikacija ir įtraukimas. Tiek „Miesto laboratorijos“, tiek „Mes darom“ atstovai pataria išnaudoti mikrorajonų „Facebook“ grupes, vietines bibliotekas ar žmonių dėmesį atkreipti populiariose vietose, kaip vietos parduotuvės, skverai, parkai.
„Bendrai, gyventojų įtraukimas į planavimo procesą yra labai svarbus, nes jie jaučiasi įvertinti ir atsakingi, o tai skatina dar aktyvesnį dalyvavimą“, – pažymi E.Glušokas.
Tyrimą „Gyvenimo kokybė“ atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri apklausė 1024 respondentus, reprezentuojančius visus Vilniaus gyvenamuosius rajonus. Tyrimas atliktas 2023 m. pirmąjį pusmetį. Šis tyrimas tęsia „Darnu Group“ 2020 m. atliktą „Laimingiausio rajono“ tyrimą, kuriame paaiškėjo vilniečiams svarbiausi kokybiško mieste kriterijai: susisiekimas, saugumas, švara ir tvarka, žaliosios ir laisvalaikio erdvės bei paslaugų pasiūla.
