Pasikeitus žmonių atliekų tvarkymo įpročiams – keičiasi ir miestai

Puiku, jei esame sąmoningi: atliekas rūšiuojame, tvarkingai jas išnešame į tam skirtas atliekų surinkimo vietas. Tačiau kai kas į šiukšlių rūšiavimą nekreipia jokio dėmesio ar dar blogiau – savo šiukšlių maišus ar buityje nebereikalingus daiktus palieka kur įsigeidę. Kas buvo įgyvendinta Kaune, kad gražiausios miesto erdvės netaptų mažais šiukšlynais, o nerūšiuotų atliekų srautas į Kauno regiono sąvartynus pradėtų mažėti?

Kaip tvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų skyriaus vyr. specialistė Aušrinė Kustienė, Kauno mieste į sąvartynus kasmet išvežama per 80 tūkstančių tonų įvairių atliekų. Didžioji šių šiukšlių dalis – mišrios komunalinės atliekos. Anot pašnekovės, atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja, tad nepaprastai svarbu užtikrinti pirminį atliekų rūšiavimą, o jis, ne paslaptis, prasideda dar gyventojų namuose, kai tinkamos perdirbti antrinės žaliavos yra išskirstomos į atskirus konteinerius.

„Išanalizavus mišrių komunalinių atliekų kiekį ir sudėtį paaiškėjo, kad apie 20 proc. atliekų sudaro... pakuočių atliekos. Tai rodo, kad gyventojai nepagalvoja apie tai, kad pirkdami tam tikrą produktą kaskart susimoka ir už jo pakuotės sutvarkymą, o išmesdami pakuotes į bendrąjį atliekų konteinerį jas atliekomis paverčia darkart ir antrą kartą susimoka už jų tvarkymą. Kad pakeistų esamą situaciją, savivaldybė įgyvendino Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamą projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“, kurio metu mieste buvo įrengtos 566 naujos pusiau požeminės, viena požeminė (dėl išskirtinės vietos prie Kauno muzikinio teatro), o ten, kur dėl infrastruktūros ypatumų nebuvo galima įrengti pusiau požeminių, įrengtos 64 antžeminės konteinerių aikštelės. Visose jose buvo užtikrinta galimybė rūšiuoti atliekas“, – tvirtina A.Kustienė.

A.Kustienės teigimu, Kauno miesto savivaldybės įgyvendintas projektas pakeitė ne tik žmonių įpročius, nes paskatino efektyviau rūšiuoti atliekas, bet ir sumažino aplinkos taršą, padidino gyvenamosios ir darbo aplinkos patrauklumą bei sumažino atliekų tvarkymo kaštus, nes kai atliekos tvarkomos apgalvotai, procesas tampa ne tik paprastesnis, bet ir greitesnis bei neabejotinai pigesnis.

„Pokyčius jau įvertino ir patys miestiečiai. Įrengę aikšteles pastebėjome, kad padidėjo atskiras stiklo, popieriaus ir plastiko atliekų surinkimas. Naujai įrengtos konteinerių aikštelės yra ne tik patogios naudotis, bet ir estetiškos išvaizdos. Jos pakeitė anksčiau Kauno mieste stovėjusius didelius atvirus konteinerius „laivus“, kurie visiškai nepuošė aplinkos. Labai svarbu paminėti ir tai, kad naujosios pusiau požeminės konteinerių aikštelės, palyginti su paprastais antžeminiais konteineriais, turi ir kitų pranašumų. Pirmiausia, jos talpesnės, tad sutaupoma erdvės, antra, tokie pusiau požeminiai konteineriai skleidžia mažiau nemalonių kvapų, nes atliekos laikomos žemesnėje temperatūroje po žeme. Be to, sukeliama mažiau triukšmo tokias aikšteles aptarnaujant, o dėl konteinerių įrengimo specifikos jų neįmanoma stumdyti ar vartyti, sudėtinga ištraukti jau įmestas atliekas – taip užtikrinama tvarkingesnė konteinerių aikštelės aplinka. Visa tai labai keičia miesto veidą, prisideda prie miesto patrauklumo“, – pasakoja pašnekovė.

Į klausimą, su kokiais iššūkiais buvo susidurta įgyvendinant projektą, A. Kustienė atsako, kad didelių gyventojų prieštaravimų sulaukta nebuvo. „Pasitaikė pavienių atvejų, kai teko važiuoti į vietą susitikti su gyventojais, paaiškinti konteinerių aikštelės įrengimo privalumus ir teisės aktų taikomus reikalavimus, tačiau žmonės iš esmės buvo labai supratingi. Kauniečiai matė, kad viskas buvo daroma jų pačių patogumui – konteinerių aikštelės įrengtos laikantis minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų, t. y. ne mažesniu kaip 10 metrų atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Paaiškinus visas minėtas aplinkybes, gyventojai dažniausiai suprasdavo ir nebeprieštaraudavo arba kartu buvo ieškoma kitos konteinerių aikštelių įrengimo vietos“, – patikina Kauno savivaldybės atstovė.

Siekiant pagerinti atliekų surinkimo procesus, paskatinti žmones geriau išrūšiuoti atliekas, komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra buvo vykdoma ir visame Kauno regione: Kaišiadoryse, Raseiniuose, Kėdainiuose, Jonavoje. Visi projektai buvo finansuoti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“. Pavyzdžiui, įgyvendint projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaišiadorių rajono savivaldybėje“ buvo įrengtos 38 naujos pusiau požeminės ir 41 antžeminė konteinerių aikštelė, visose jose buvo užtikrinta galimybė atliekas rūšiuoti. Be to, individualių namų valdoms išdalinta 4000 biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo priemonių; šiuo metu statoma viena didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Rumšiškėse.

„Mūsų įgyvendinto projekto tikslas keleriopas: siekėme, kad atliekų tvarkymas mieste taptų paprastesnis, greitesnis, pigesnis. O tam, be jokios abejonės, įtakos turi ne tik apgalvotai ir atsakingai įrengta infrastruktūra, bet ir pačių miestiečių požiūris į atliekas, jų rūšiavimą, tad buvo labai svarbu atliekų surinkimo vietas padaryti kuo patogesnes gyventojams, paskatinti žmones keisti įpročius. Naujai įrengtos požeminės ir antžeminės konteinerių aikštelės pastebimai prisidėjo ir prie išorinių miesto pokyčių – miestas tapo švaresnis, erdvės aplink konteinerius nebeapkrautos šiukšlių maišais ar nebereikalingais daiktais, o patys konteineriai nebeišstumdomi, nebeišvartomi“, – pasakoja Kaišiadorių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Ignas Simonaitis.

Anot pašnekovo, įgyvendinant projektą buvo gauta kreipimųsi iš gyventojų, šalia kurių gyvenamųjų vietų buvo planuojama įrengti pusiau požeminių konteinerių aikšteles. „Žmonės baiminosi, kad aikštelės bus netvarkingos ir jų nebus galima perkelti į kitą vietą. Tačiau visos šios problemos buvo išspręstos paaiškinus, kad pusiau požeminiai konteineriai, palyginti su antžeminiais, užtikrina geresnę higieną, nes turi sandarius dangčius, todėl kvapai į aplinką beveik nesklinda, be to, šiukšlių neišnešioja vėjas, gyvūnai ar asocialūs asmenys. Kadangi šiukšlės sukrenta giliai į žemę ir temperatūra čia išlieka gana pastovi, per žiemos šalčius jos neprišąla, o vasarą – neperkaista ir nevyksta spartesni rūgimo ar puvimo procesai“, – pasakoja I.Simonaitis.

Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovas priduria, kad antžeminės atliekų surinkimo aikštelės buvo įrengtos šalia rajone esančių kapinių bei sodų ir garažų bendrijų. Jose pastatyti stiklo, popieriaus, plastiko, žaliųjų atliekų rūšiavimo konteineriai leidžia pastebimai sumažinti bendrą nerūšiuotų atliekų kiekį, patenkantį į sąvartynus, už kurį moka rajono gyventojai.