Mokslininkai įspėja: nieko nesiimant, nesistengiant gyventi tvariau, neieškant aplinkai palankesnių sprendimų ir paliekant tik augančius kalnus šiukšlių, ilgainiui nukentėsime patys: kvėpuosime užterštu oru, valgysime užterštą maistą, gersime užterštą vandenį. Ko buvo imtasi, kad atliekų srautas į sąvartynus pradėtų mažėti, pasakoja Lietuvos Respublikos Aplinkos projektų valdymo agentūros Europos Sąjungos programų valdymo departamento Taršos prevencijos skyriaus patarėja Dalia Papievienė.
– Kodėl būtina mažinti atliekų kiekį sąvartynuose?
– Atsakymas į šį klausimą būtų labai paprastas: kad ateityje visi gyventume kuo švaresnėje ir sveikesnėje aplinkoje. Šiuo tikslu, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, praktiškai visose Lietuvos savivaldybėse buvo inicijuota įvairių projektų, susijusių su sukurtos atliekų tvarkymo infrastruktūros regionuose gerinimu ar plėtra.
Visų šių projektų tikslas – ne tik sumažinti komunalinių atliekų srautus į sąvartynus, sukuriant vieningą atliekų tvarkymo sistemą, kurioje atliekos būtų maksimaliai išrūšiuojamos, kad vėliau jas būtų galima panaudoti pakartotinai, kompostuoti, perdirbti ar panaudoti energijos gamybai, bet ir informuoti visuomenę atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.
– Kas buvo įdiegta ar įrengta savivaldybėse?
– Iš viso buvo inicijuotas 41 projektas. Dalis projektų jau yra įgyvendinti arba įgyvendinami šiuo metu. Su maisto ar virtuvės atliekų surinkimo infrastruktūros kūrimu susiję 7 projektai, planuojama, kad jie bus įgyvendinti šių metų pabaigoje ir ateinančių metų pradžioje. Iš viso įvairiems komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektams įgyvendinti buvo skirta per 93 milijonus eurų ES paramos, savivaldybės arba regioniniai atliekų tvarkymo centrai (jie ir įgyvendina minėtus projektus) turėjo prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. savo lėšų.
Visoje Lietuvoje buvo įrengiamos atliekų priėmimo, didžiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelės, daiktų mainų punktai, kur žmonės gali palikti jiems nebereikalingus, bet dar naudotinus daiktus. Taip pat buvo įrengiamos stacionarios požeminės, pusiau požeminės, antžeminės ar mišraus tipo konteinerinės aikštelės, kuriose buvo užtikrinta galimybė išrūšiuoti atliekas, kitaip tariant, čia buvo sumontuoti konteineriai popieriaus, plastiko, stiklo ir po rūšiavimo likusioms mišrioms atliekoms surinkti, dažnoje aikštelėje pastatyti ir atskiri konteineriai, skirti drabužiams ir avalynei. Sodų bendrijose, kur susidaro didžiuliai žaliųjų atliekų kiekiai, pastatyti atskiri konteineriai šioms atliekoms surinkti. Tuo tarpu individualių namų savininkams nemokamai buvo išdalinti tūkstančiai kompostinių žaliosioms atliekoms rūšiuoti ir žaliosioms atliekoms surinkti skirtų konteinerių.
Gana naujas dalykas Lietuvoje – maisto ar virtuvės atliekų surinkimo infrastruktūros kūrimas: Alytaus regionas buvo pirmasis šalyje, pradėjęs iš gyventojų surinkinėti maisto atliekas. Dar 2018 metais Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras pradėjo atskirą maisto atliekų surinkimą iš individualių namų gyventojų. Kiek vėliau maisto atliekų konteineriai buvo pradėti įrenginėti ir prie daugiabučių namų esančiose pusiau požeminių ir požeminių konteinerių aikštelėse. Iš apdorotų maisto ar virtuvės atliekų gaminamos biodujos, elektra, o galutinis produktas – aukštos kokybės kompostas, skirtas dirvožemiui pagerinti.
Norisi pabrėžti, kad nerūšiuojant maisto ar virtuvės atliekų namų ūkiuose ir išmetant jas kartu su kitomis atliekomis, prarandama labai daug energetinių išteklių, o kartu patiriama daug nuostolių tvarkant kitas atliekas, nes maisto ar virtuvės atliekos, patekusios į bet kurių kitų atliekų konteinerius, jas labai užteršia, neretai atliekų nebepavyksta toliau panaudoti ar perdirbti.
– Kaip visus šiuos projektus įvertino visuomenė?
– Gerinant atliekų tvarkymo infrastruktūrą, atnaujinant konteinerines aikšteles, plečiant galimybes atskirai rinkti įvairių rūšių atliekas, pradėjo keistis ir žmonių įpročiai. Žinoma, ši kaita neįvyko per dieną. Tam tikrai reikėjo ir laiko, ir betarpiško nuolatinio bendravimo su miestų ir miestelių bendruomenėmis, taip pat ir kryptingo švietėjiško darbo, edukacijos. Ypač aktyviai švietėjiška veikla vykdoma ugdymo įstaigose, kur nuo mažų dienų stengiamasi ugdyti aplinkai, kurioje visi gyvename, palankius įgūdžius.
Žmonėms sudarytos patogios sąlygos rūšiuoti atliekas namuose labai padidino atliekas rūšiuojančiųjų skaičių. Daugeliui nebekyla ranka šiukšlių išmesti į ne joms skirtą konteinerį. Verta pabrėžti ir tai, kad po truputį didėja ir gyventojų nepakantumas tiems, kas atliekų nerūšiuoja ir savo neatsakingu elgesiu ne tik teršia aplinką, bet ir didina atliekų tvarkymo kaštus visiems. Tai rodo projektų vykdytojų atliktų apklausų rezultatai. Labai džiugu, kad žmonės darosi sąmoningesni, atsakingesni. To ir buvo siekiama vykdomais projektais.
Viešinimo projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšų.
