Ekologiškai auginamos vištos deda skanesnius kiaušinius

2023 m. spalio 5 d. 11:00
Taip šypsodamasis tvirtina Stepas Kazlauskas, kuris kartu su broliu ir seserimi Kupiškio rajone, Kandrėnų kaime, yra įkūręs ekologinį ūkį, kuriame augina ekologiškus mėsinius viščiukus bei ekologiškas vištas dedekles. „Mūsų vištos laimingesnės nei augintos fermose. Kodėl? Nes gyvena dvigubai ilgiau nei auginamos pramoniniu būdu – juokauja ūkininkas. O jei rimtai, tai jos patiria gyvenimą: turi galimybę vaikščioti lauke, tyrinėti žolę, kapstyti žemę, joms nebaisus nei lietus, nei sniegas, kitą kartą tenka bėgti nuo pavojų – vanagų, lapių ir t.t. Be to, jos lesa tik ekologiškus lesalus, daržoves, žolę. Užtat ir kiaušiniai skanesni“, – teigia ūkininkas.
Daugiau nuotraukų (2)
– Kaip atskirti ekologiškus kiaušinius nuo neekologiškų? Ką reiškia ant kiaušinių pakuočių esantys skaičiai ir raidės?
– Skaičiai nurodo, kokiomis sąlygomis vištos dedeklės buvo auginamos ir yra laikomos. Skaičiumi 3 žymimi tie kiaušiniai, kuriuos padėjusios vištos yra laikomos narvuose. Skaičius 2 rodo, kad vištos dedeklės yra laikomos ant kraiko. Tos patalpos, kuriose jos auginamos, yra uždaros, dažnai be langų, be galimybės išeiti į lauką, temperatūra, ventiliacija jose reguliuojama dirbtinu būdu, tačiau vištos patalpoje gali laisvai judėti. Skaičius 1 žymi, kad vištos auga laisvai – jos gali vaikštinėti lauke, kapstytis žemėje. Kiekvienai vištai lauke skiriama ne mažiau 2,5 m² ploto. Skaičius 0 nurodo, kad vištos, kurios padėjo kiaušinius, buvo auginamos ir yra laikomos ekologiškai. Kiekvienai ekologiškai auginamai vištai yra skiriama ne mažiau nei 4 m² ploto lauke, vištos lesinamos tik ekologiškais lesalais, joms užtikrinamos kur kas erdvesnės sąlygos tvarte taip pat negalima naudoti jokių sintetinių, augimą ir kiaušinių dėjimą skatinančių medžiagos.
Šalia skaičių esančios raidės, M, L, XL nurodo kiaušinių dydį, LT, LV, PL ir pan. nurodo šalį, kurioje įsikūręs ūkis ar paukštynas, iš kurio gauti šie kiaušiniai.
– Kaip auginamos ekologinius kiaušinius dedančios vištos?
– Atsakymas – labai platus, tai visa sistema: pradinis viščiukų įsigijimas, lesalai, laikymo sąlygos, jų gydymas, viskas turi tam tikrus aukštus reikalavimus ir yra atidžiai kontroliuojama. Tokios vištos dedeklės, kaip ir mėsiniai ekologiški viščiukai, pirmiausia turi būti lesinamos ekologišku pašaru. Taip pat turi būti užtikrinamas laisvas jų judėjimas gryname ore, patalpos, kuriose vištos gyvena, privalo turėti natūralios šviesos šaltinį. Žiemą dirbtinis apšvietimas negali viršyti 16 valandų per parą, kad paukščiai turėtų laiko pailsėti. Ekologiškai auginamos vištos gali kapstytis žemėse, žvyre, pelenuose. Taip jos švarinasi, turi užsiėmimo. Labai svarbi profilaktika, imuniteto stiprinimas, nes gydymas antibiotikais negalimas.
Laikant ekologiškas vištas dedekles, tam tikrų niuansų atsiranda tuomet, kai parskrenda migruojantys paukščiai – tuomet, siekiant išvengti jų platinamų ligų, laikomasi veterinarijos specialistų patarimų ir stengiamasi užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais. Galbūt vištų dedeklių komfortas tuo metu kiek sumažėja, kadangi jos kurį laiką nebeišleidžiamos į atvirą lauką, tačiau kaip ir anksčiau gali laisvai judėti didelėje erdvėje, dengtuose aptvaruose ar diendaržiuose.
Jei tokios vištos visgi suserga, jas stengiamasi gydyti tik natūralios kilmės vaistais, taip pat augaliniais vaistiniais pašarais ar priedais. Jei visgi neišsiverčiama be cheminių vaistų, tuomet reikia dvigubai ilgesnio laiko, kad kiaušiniai būtų laikomi ekologiškais. Pavyzdžiui, jei cheminiais vaistais gydant paprastas vištas dedekles, jų kiaušiniai tinkamais realizuoti ir valgyti laikomi po gydymo praėjus 5 dienoms, tai ekologiškų vištų dedeklių – po 10 dienų. Jei susirgo ir cheminiais vaistais buvo gydoma mėsinė višta, po gydymo jos jau negalima žymėti ir parduoti kaip ekologiškos.
Ir apskritai, svarbu paminėti tai, kad iki 2022 metų ekologiškomis vištomis dedeklėmis buvo galima laikyti nusipirktas įprastomis sąlygomis augintas jaunas, kiaušinių dar nededančias vištas ir jas paauginus 6 savaites ekologiškai, kiaušinius ženklinti kaip ekologiškus. Dabar reglamentas pasikeitęs. Dabar ekologiška višta dedekle bus laikoma ta višta, kurią ūkininkas ekologiškai užsiaugins pats, nusipirkęs vadinamuosius „vienadienius“ neekologiškus kelių parų viščiukus arba įsigis iš ekologiško vištų ūkio. Tai kelia šiek tiek naujų iššūkių, nes Lietuvoje nėra specializuoto ekologiškai auginamų vištaičių ūkio. Kol kas auginame iki 2022 metų įsigytas vištas dedekles ir rengiamės ekologiškas vištas ateityje užsiauginti patys arba viliamės, kad atsiras norinčių tai daryti, nes viską aprėpti patiems yra sunku.
– Kokį „eko“ ženklą turi Jūsų ūkio vištų padėti kiaušiniai?
– Ant mūsų kiaušinių pakuočių yra klijuojamas visoje Europos Sąjungoje puikiai atpažįstamas produkto ekologiškumą nurodantis ženklas – iš baltų žvaigždučių suformuotas medžio lapas žaliame fone (arba nespalvotas jo variantas, jei produkto pakuotė juodai balta). Šis produkto ekologiškumą garantuojantis simbolis yra bendras visoje Europoje ir vartotojui padeda nesusipainioti maisto gaminių ženklinime, nes kai kurie ant pakuočių esantys ženklai yra nulemti labiau paties gamintojo sugalvotos rinkodaros strategijos, o ne ekologijos. Mūsų kiaušiniai taip pat yra žymimai ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“). Šie abu ženklai reiškia, kad kiaušiniai yra sertifikuoti pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.
Visus ekologiškų vištų dedeklių laikymo procesus, kiaušinių paruošimo vartotojui eigą kontroliuoja sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Prižiūrimi esame nuolatos ir itin griežtai. Už menkiausius nukrypimus nuo numatyto standarto taikomos sankcijos, pavyzdžiui, sustabdomas produkcijos ženklinimas minėtu ženklu – lapu žaliame fone, tad savo gaminių tokiu atveju nebegalime parduoti kaip ekologiškų. Kartą metuose į ūkį planine tvarka atvažiuoja tikrintojai, kurie iki smulkmenų įvertina absoliučiai viską: pašarus, vištų dedeklių gyvenamą erdvę, sąlygas, dokumentaciją ir pan. Skrupulingai matuojamas vos ne kiekvienas centimetras, kad vištai dedeklei būtų užtikrinama būtent tokia erdvė, kokia yra numatyta standarte. Skaičiuojamos dienos ir netgi valandos, kiek tas paukštis laiko praleido gryname ore, laisvėje, kiek ilsėjosi. Tikrintojas parengia ataskaitą, o sprendimą dėl sertifikato gavimo bei jo galiojimo pratęsimo priima visai kiti asmenys, kurie ūkyje net nėra lankęsi. Taip užtikrinamas maksimalus nešališkumas. Dažnai papildomai ūkyje tikrintojai apsilanko iš anksto neįspėję, taip norėdami įsitikinti ar viskas vykdoma pagal taisykles.
– Koks tas ekologiškos vištos padėtas kiaušinis? Skanesnis? Geltonesnio trynio?
– Toks kiaušinis išties skanesnis. Netgi kvepia kitaip. O va su tryniu, kad šis geltonesnis – tai teiginys neteisingas. Visi kažkodėl įsivaizduoja, kad lauke laisvai vaikštinėdama, saulės, lietaus ir vėjo gaudama, žemėje kapstydamasi višta padės kiaušinį skaičiai geltonu tryniu, o va tos vištos, kuri tupėjo narvelyje belangiame tvarte trynys bus blyškus. Anaiptol. Dabar mokslas labai toli pažengęs į priekį, į pašarus galima pridėti specialių dažų, kurie tą trynį „nudažys“ ne tik geltona, bet ir oranžine spalva. Anksčiau buvo manoma, kad kiaušinis rudu lukštu – tai naminis, kaimiškas, ekologiškas, tuo tarpu kiaušinį baltu lukštu bus padėjusi paukštyne pramoniniu būdu auginta višta. Iš tikro tai veislės požymis, o ne laikymo būdo pasekmė.
Nereikia išsigąsti, kad laisvėje, ekologiškai auginamų vištų kiaušinių trynys bus blyškus. Jis gali būti įvairaus geltonumo atspalvio.
– Kiek ekologiški kiaušiniai brangesni už įprastus?
– Kaip kada, kainos svyruoja. Vis dėl to ekologiški ūkiai augina prisilaikydami gamtos ritmo, kai vištos šeriasi, kiaušinių dedama mažiau, tada kaina didėja, vasara paprastai mažėja, bet nors reikalavimų ir auginimo sąnaudų yra kur kas daugiau nei įprastiniame paukštyne, tačiau kiaušinių kaina paprastai būna didesnė 20–30 procentų.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.