Naujajame Vasedos universiteto (Japonija) atliktame tyrime pirmą kartą įvertinta, kaip mikroplastikas veikia debesų formavimąsi ir galimą to poveikį klimato krizei bei žmonių sveikatai.
Mikroplastikas – tai plastiko taršos rezultatas. Laikui bėgant plastiko atliekos skyla į vis mažesnius gabalėlius ir patenka į atmosferą, vandenynus, gyvūnus ir net žmones. Plastiko fragmentų rasta tolimiausiuose planetos kampeliuose ir intymiausiose žmogaus kūno vietose – kraujyje, plaučiuose ir net placentoje.
Ankstesni tyrimai šias daleles susiejo su įvairiomis ligomis, įskaitant vėžį, nevaisingumą ir hormonų sutrikimus.
Tyrėjai teigė manantys, kad jiems pirmiesiems pavyko aptikti mikroplastiko debesų vandenyje.
„Jei plastiko oro taršos problema nebus aktyviai sprendžiama, klimato kaita ir ekologiniai pavojai gali tapti realybe, ateityje padarysiančia negrįžtamą ir didelę žalą aplinkai“, – sakė vienas iš autorių Hiroshi Okochi. Tyrime mokslininkai analizavo debesų vandenį, surinktą iš Fudži kalno viršūnės, pietrytinės Fudži kalno papėdės ir Oyama kalno viršūnės Japonijoje, esančių 1300–3776 m aukštyje.
Mokslininkai naudojo pažangius skenavimo metodus, kad nustatytų, ar debesų vandenyje yra ore aptinkamo mikroplastiko ir ištyrė jo fizikines bei chemines savybes.
Komanda mėginiuose aptiko devynių skirtingų rūšių polimerų ir vienos rūšies gumos. Viename litre vandens buvo 14 plastiko gabalėlių, kurių dydis svyravo nuo maždaug 7 iki 95 mikrometrų, t. y. šiek tiek daugiau nei vidutinis žmogaus plauko plotis (80 mikrometrų).
Mikroplastiko šaltinių gali būti labai daug – nuo kosmetikos gaminiuose esančių plastiko iki didesnių objektų, pavyzdžiui, plastikinių maišelių, irimo.
Nors atlikta daug tyrimų apie šių mažų fragmentų patekimą į jūras ir sausumą, ore plintančio mikroplastiko tyrimai buvo ribotesni.
Yra įvairių būdų, kaip mikroplastikai gali patekti į atmosferą. Kelių dulkės, sąvartynai, padangų nusidėvėjimas, dirbtinė žolė – tai galimi sausumos keliai, per kuriuos mikroplastikas gali patekti į aplinką.
Vandenynas taip pat gali pakelti mikroplastikus į orą per jūros purslus ir kitus procesus, kai dalelės tampa pakankamai lengvos, kad galėtų būti pernešamos oru.
Tyrėjai teigė, kad analizė rodo, jog debesų vandenyje rasti plastikai atsirado daugiausia iš vandenyno.
„Tai reiškia, kad mikroplastikas galėjo tapti svarbia debesų sudedamąja dalimi ir per „plastiko lietų“ užteršti beveik viską, ką valgome ir geriame“, – aiškino mokslininkai.
Jie įspėjo, kad mikroplastiko kaupimasis atmosferoje, ypač ties ašigaliais, taip pat gali smarkiai pakeisti planetos ekologinę pusiausvyrą ir sukelti „didelį biologinės įvairovės nykimą“.
Ore esantis mikroplastikas dėl stiprios ultravioletinės spinduliuotės viršutiniuose atmosferos sluoksniuose suyra daug greičiau nei žemėje, o dėl šio suirimo išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios prisideda prie visuotinio atšilimo.
Parengta pagal „Euronews“ ir „Independent.co.uk“ inf.
