Ką šiomis dienomis reikėtų žinoti, renkantis ekologinius produktus savo stalui? Apie tai kalbamės su ūkininke Kristina Kazlauskaite, kuri su dviem broliais Kupiškio rajone, Kandrėnų kaime, yra įkūrusi ekologinį ūkį, kuriame augina mėsinius ekologiškus viščiukus.
Ekologišką viščiuką užauginti užtrunka dvigubai ilgiau
Mėsiniai ekologiški viščiukai, anot K.Kazlauskaitės, yra auginami dvigubai ilgiau nei standartiniuose pramoniniuose paukštynuose. „Tokiuose paukštynuose augantys viščiukai paprastai nupenimi per 41 dieną ir paruošiami pardavimui. Tuo tarpu ekologiniame ūkyje augintus viščiukus galima parduoti tik sulaukusius 82 dienų. Savo viščiukus nuo pirmų dienų lesiname visaverčiu pašaru, kurio visos sudėtinės dalys yra ekologiškos. Kai viščiukai kiek paauga, maždaug po mėnesio, jų racionas papildomas mūsų ūkyje ekologiškai užaugintais grūdais, žole, šienainiu, jei tai šaltasis metų sezonas ir pan.“, – pasakoja pašnekovė.
Anot ūkininkės, kol kas nėra galimybės įsigyti vienadienių ekologiškų viščiukų, todėl jų ūkis perka tik ką išsiritusius neekologiškus. Tokie vadinamieji „vienadieniai“ neekologiški kelių dienų viščiukai, pirkti iš paukštyno mažiausiai 70 dienų turi būti auginami ekologiškai, ir tik tada jie tampa ekologiški.
„Iš pradžių įsigytus viščiukus auginame izoterminėse puspriekabėse. Jose esame įrengę infraraudonųjų spindulių šildymą, apšvietimą, ventiliaciją, lesyklas, girdymo sistemą. Dienos režimą sureguliuojame pagal paros metą. Tokioje aplinkoje viščiukai įprastai auga iki keturių savaičių. Nuo antro mėnesio viščiukai iškeliauja į perstumiamus aptvarus lauke. Vakarais šie aptvarai yra uždengiami specialiu tentu. Kiekvieną dieną šie aptvarai perstumiami į naują pievos dalį, kad viščiukai turėtų kokybiškos šviežios žolės, galėtų laisvai pasikapstyti ir sulesti kokį slieką ar kirminą.
Trečią mėnesį viščiukai perkeliami į arkinį šiltnamį, kuris periodiškai tempiamas per pievą. Šiltnamio stogas apsaugo ir nuo saulės kaitros, ir nuo vėjo, ir nuo lietaus. Taigi, paaugę viščiukai laisvai vaikšto po 15 arų teritoriją. Šaltuoju metų laiku viščiukai auginami kiek kitaip – paaugę iš izoterminių puspriekabių jie perkeliami į specialius tvartukus, šalia kurių yra įrengti taip vadinami diendaržiai – atviros erdvės su stogu. Viščiukai gali laisvai vaikštinėti, kur tik nori, tad jei lauke nėra labai šalta, tikrai nemaža dalis viščiukų noriai būna atvirose erdvėse“, – teigia K.Kazlauskaitė. Taip jie įgauna imunitetą, mažai serga, nėra lepūs. Tik išimtinais atvejais viščiukus galima gydyti sintetiniais vaistais, tačiau jei gydymui naudojami antibiotikai, mėsą galima realizuoti tik kaip įprastinę.
Auginimo sąlygos tikrinamos ypač griežtai
Kaip tvirtina K.Kazlauskaitė, visa jų ūkyje užauginta produkcija yra ženklinama ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su medžio lapu suformuotu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“. Tai reiškia, kad produktai yra sertifikuoti pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.
„Visoje Europoje naudojamas bendras unifikuotas produkto ekologiškumą garantuojantis simbolis vartotojui padeda nesusipainioti produkcijos ženklinime, nes kai kurie ant produktų pakuočių esantys ženklai yra nulemti labiau paties gamintojo sugalvotos rinkodaros strategijos, o ne ekologijos. Europos Sąjungos reglamente yra numatyti bendri reikalavimai ekologiškai produkcijai, kuriuos privalo atitikti kiekvienas gamintojas, norintis savo produktus ženklinti būtent tokiu ženklu. Kiekviena valstybė taip pat yra laisva nustatyti papildomų reikalavimų savo ūkininkams. Pavyzdžiui, numatoma, kad Lietuvoje (beje, ir Skandinavijos šalyse) ekologiškai auginami viščiukai privalo vieną trečdalį savo gyvenimo praleisti lauke. Tuo tarpu Ispanijoje dėl kitokių klimatinių sąlygų šis laiko tarpas gali būti ir dvigubai ilgesnis“, – atkreipdama dėmesį pašnekovė priduria, kad visus viščiukų auginimo procesus, taip pat vištienos paruošimo vartotojui eigą: skerdimą, mėsos atvėsinimą, šaldymą, jų ūkyje kontroliuoja sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“.
„Ekologinis ūkininkavimas prižiūrimas itin griežtai. Už menkiausius nukrypimus nuo numatyto standarto taikomos sankcijos, pavyzdžiui, sustabdomas produkcijos ženklinimas ekologijos ženklu – lapu žaliame fone, tokiu atveju ūkininkas savo gaminių jau nebegali žymėti ir parduoti kaip ekologiškų.
Kartą metuose į ūkį planine tvarka atvažiuoja „Ekoagros“ tikrintojai, kurie iki smulkmenų įvertina absoliučiai viską: pašarus, viščiukų gyvenamą erdvę, sąlygas, dokumentaciją ir pan. Skrupulingai matuojamas vos ne kiekvienas centimetras, kad auginamam viščiukui skirtingais jo auginimo etapais būtų užtikrinama būtent tokia erdvė, kokia yra numatyta standarte. Skaičiuojamos dienos ir netgi valandos, kiek laiko kiekvienas viščiukas praleido vaikščiodamas laisvėje, gryname ore. Tikrintojai parengia ataskaitą, o sprendimą dėl sertifikato gavimo bei jo galiojimo pratęsimo priima kiti asmenys, kurie ūkyje nėra lankęsi, tokiu būdu užtikrinamas maksimalus nešališkumas. Mažiausiai dukart per metus ūkį tikrintojai aplanko iš anksto neįspėję“, – pasakoja K.Kazlauskaitė. Ji neslepia, kad toks ūkininkavimas nėra lengvas, tačiau galutinis produkcijos vartotojas gali būti tikras kad ant jo stalo lėkštėje garuos išties kokybiška ekologiška vištiena.
Tai kodėl ekologiška vištiena tokia brangi?
Pašnekovė priduria, kad ypatingos ekologiškos vištienos auginimo sąlygos lemia ir kitokią produkcijos kainą, tad nieko keisto jog kilogramas ekologiškos vištienos kainuoja 3–4 kartus daugiau, nei užaugintos pramoniniame paukštyne. Pagrindiniai faktoriai lemiantys kainos skirtumus– dvigubai ilgesnis auginimo laikas, dvigubai didesnis tvarto plotas, dvigubai brangesni ekologiški lesalai.
Kita vertus, ekologiška vištiena gerokai naudingesnė, sveikesnė ir skanesnė, todėl valgant tokią mėsą Jūsų kūnas Jums padėkos. Nuo seno žinoma, kaip ligoniams gydyti ir imunitetui stiprinti žmonės valgydavo ilgai virtą vištienos sultinį, o kai tas sultinys iš ekologiškos vištienos – geriau ir būti negali!
Galimybė paragauti ekologiškos vištienos tikrai yra – ūkininkė sako, kad kiekvieną savaitę šviežią vištieną skerdžia savo skerdyklėlėje ir pristato į Vilnių, Kauną bei kitus miestus. Labiausiai džiaugiasi, kad kartu su kooperatyvu BIO LEUA dalyvauja projekte aprūpinant vaikų darželius ekologišku maistu. Kad ir su kokiais sunkumais susiduria ūkininkė K.Kazlauskaitė labiausiai ją džiugina geri atsiliepimai, valgytojų dėmesys ir supratimas, kad gali prisidėti prie vaikų sveikesnės ateities kūrimo.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
