„Niekad nemaniau, jog „Kauno švara“ taip dirba. Kam mes rūšiuojame, kam yra skirti rūšiavimo konteineriai, jei atvykę jie kartoną nuo žemės sumeta į bendrą (mišrių atliekų) konteinerį? Juk šalia stovi jų automobilis, kur galėtų sumesti visas netilpusias atliekas arba ištuštinus konteinerį, atliekas tiesiog sumesti į kartonui skirtą konteinerį.
Gal tuomet nereikia ir gyventojams rūšiuoti? Video medžiaga gal ir nekokybiška, tačiau akivaizdžiai matyti, kur metamas kartonas“, – pirmadienį naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pranešė skaitytoja.
Komentarą naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiuntusi „Kauno švaros“ atstovė dėkojo rūpestingai kaunietei, mat atliekų rūšiavimas ir šalia konteinerių paliekamos atliekos – problema, kuri esą niekaip nepraranda aktualumo.
„Atsiųstame video matome, kad kartoninė dėžė yra palikta šalia bendrojo naudojimo konteinerių, tą daryti draudžiama. Neužteršta kartoninė dėžė turėjo būti suspausta ar sulankstyta ir įmesta į popieriaus atliekų konteinerį.
Jei dėžė užteršta (sutepta riebalais ar cheminėmis medžiagomis), ji turėjo būti įmesta į komunalinių atliekų konteinerį. Šiuo atveju, mūsų darbuotojai, pasielgė teisingai – kartoninę dėžę, kuri buvo užteršta, įmetė į komunalinių atliekų konteinerį, išmėtytus popierius sudėjo į popieriaus konteinerį“, – komentavo „Kauno švaros“ atstovė.
Anot jos, dažnu atveju, greta pripildytų mišrių komunalinių atliekų konteinerių įrengti popieriaus/kartono, plastiko ir metalo, stiklo pakuočių atliekų konteineriai neretai būna pustuščiai.
„Jeigu gyventojai tinkamai atliktų pirminį atliekų rūšiavimą dar namuose, atliekų srautas pasiskirstytų tolygiau ir didelė dalis nugultų ne į komunalinių, o į pakuočių konteinerius. Į šiuos konteinerius metamos popieriaus pakuotės turi būti kiek įmanoma sulankstytos ir suspaustos, kad konteineryje užimtų kuo mažiau vietos, o plastiko pakuotės – sausos ir tuščios, kad neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų“, – dėstė „Kauno švaros“ atstovė.
Tuo pačiu „Kauno švara“ atkreipė dėmesį, kad rūšiuoti ne tik verta, bet būtina. Pastebima ir tai, kad vis daugiau gyventojų rūšiuoja atliekas.
„Džiaugiamės tokiais gyventojais (kaip, kad ši, parašiusi kaunietė, vadinasi jai rūpi, ji nori gyventi tvarkingai), kurie domisi rūšiavimu, kurie kelia klausimus, kuriems rūpi kokioje aplinkoje gyvename ir ką paliksime ateities kartoms. Dėkojame gyventojams, kurie tvarko atliekas atsakingai ir nelieka abejingi mus supančiai aplinkai.
Žmonės turi žinoti, kad kuo daugiau išrūšiuos, tuo geriau. Kai žmonės patys atliekas išrūšiuoja, tokiu būdu yra išsaugoma pirminė žaliavų kokybė. Jeigu neužterštą popierių įmesime į mišrių atliekų konteinerį, ant jo primesime bioskaidžių atliekų, tai jis jau taps nebeperdirbamas“, – teigė „Kauno švaros“ atstovė.
Iš tiesų, atliekas rūšiuoti yra labai nesudėtinga – ant konteinerių galima rasti sąrašą atliekų, kurios turi keliauti į jo vidų.
„Tiems, kas domisi, visada stengiamės paaiškinti ir padėti rasti tinkamiausią sprendimą. Primename, kad į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos yra išvežamos nemokamai – jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja gamintojų ir importuotojų organizacijos.
Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus mišrių atliekų konteinerius, už kurių išvežimą ir sutvarkymą sumoka gyventojai“, – sakė „Kauno švaros“ atstovė ir priminė, kad stambiagabarites, žaliąsias, statybines atliekas šalia konteinerių ar kitose atliekoms neskirtose vietose, palikti draudžiama.
Gyventojai šias atliekas nemokamai gali nuvežti į Kauno RATC atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat verta žinoti, kad dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 str. „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“ reikalavimų pažeidimo ir pažeidimus padariusiems asmenims skiriamos administracinės nuobaudos.
Nesilaikantiems savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
